LTDaktaro disertacijoje tiriama epigrafinė memorialinė kultūra ir epigrafinio įrašo turinio komunikacija Vilniuje XIX amžiuje. Tyrimui pritaikytas linijinės komunikacijos modelis leido schematiškai pavaizduoti epigrafinės kultūros struktūrą, todėl gali būti taikomas kitiems rašytinių šaltinių tyrimams. Tyrimo objektas – XIX a. epigrafinių memorialinių įrašų komunikacija kultūros kontekste. Tikslas – yra konceptualizuoti ir susintetinti Komunikacijos ir informacijos mokslų metodais grįstą metodologinę prieigą prie epigrafinių memorialinių įrašų ir ja remiantis ištirti XIX a. Vilniaus įrašus kultūros kontekste. Daktaro disertacijoje vadovaujamasi socialinių ir humanitarinių mokslų metodologija, taikomi trys tyrimo lygmenys: 1. atsižvelgiant į humanitarinių ir socialinių mokslų patirtis yra aptariamas epigrafikos mokslo konceptas bei istoriografinės prieigos tradicijos; 2. remiantis teoriniu epigrafinės kultūros modeliu bei įrašų baze ir rašytiniais šaltiniais, atskleidžiama XIX a. Vilniaus epigrafinė kultūra; 3. atlikta epigrafinių įrašų semiotinė analizė atminties tyrimų bei įrašų išsidėstymo erdvėje kontekste. Įgyvendinus visus etapus, sukurta naujoji metodologinė prieiga prie epigrafinių šaltinių, kuri gali būti taikoma rašto tyrimuose. Taip pat atskleisti epigrafinių įrašų funkcionavimo Vilniaus visuomenėje XIX amžiuje bruožai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Epigrafinis įrašas; Memorialinis įrašas; Epigrafika; Epigrafinė kultūra; Kapinės; Epigraphical script; Memorial inscription; Epigraphy; Epigraphic culture; Cemetery.
ENThe thesis explores theoretical and methodological approach to epigraphy, as well as the culture and communication of epigraphical memorial script. The object of research is communication of Nineteenth centuries epigraphical memorial inscriptions in the context of epigraphical culture. The aim is to conceptualize and synthesize methodological approach to the epigraphical inscriptions, based on scientific methods of Communication and Information sciences; and by using that approach, to investigate epigraphical memorial inscriptions in cultural context of Nineteenth century Vilnius. Methods of Humanitarian and Social sciences are used in the doctoral dissertation and three research levels are applied: 1) due to the experience of Humanities and Social sciences, the scientific concept of epigraphy is discussed as well as historiographical tradition of epigraphy; 2) Testing of the adapted model through empirical research, based on collected database of inscriptions and written historical sources; 3) conducted semiotic analysis of epigraphical inscriptions in context of memory studies and in context of script’s layout in area. After the implementation of all stages, Nineteenth centuries epigraphical culture was revealed. Furthermore, functionality of epigraphical script as a mean of communication in Vilnius society of the Nineteenth century was revealed. [From the publication]