LTDorovinių nuostatų formavimasis svarbus kaip ir mokslo žinios – doras žmogus gebės atsakingai ir išmintingai naudoti mokslo žinias, užtikrinti darnią pasaulio raidą. Tačiau dorovinių nuostatų skleidimasis – sudėtingas: suvokiamos žinios turi persipinti su dorovinėmis vertybėmis, kurios apima ir materialinę tikrovę, ir nusidriekia į transcendentinę. Jaunesniųjų paauglių dorovinių nuostatų ugdymosi tyrimo aktualumą grindžia mokslininkų išvados, empiriniai Lietuvos mokyklų veiklos kokybės stebėjimo duomenys, iš kurių matyti, kad mokyklose nuostatų formavimui(si) skiriama nepakankamai dėmesio. Dorovinių nuostatų ugdymosi tyrimų būtinybę grindžia ir padažnėjusios patyčios, visuomenėje ryškėjanti nesantaika, agresija, besąlygiškas aukštų mokymosi pasiekimų vaikymasis nuvertinant moralinio ugdymo(si) svarbą. Įvairiuose darbuose atkreipiamas dėmesys, kad dabartiniai paaugliai vis rečiau dorovines vertybes laiko svarbiomis, o pragmatizmas dominuoja paauglių vertybinių nuostatų lauke. Todėl šiame darbe sprendžiama mokslinė problema – kaip ugdyti V–VI klasių mokinių dorovines nuostatas šiuolaikinėje bendrojo ugdymo mokykloje. Disertacijos „V–VI klasių mokinių dorovinės nuostatos ir jų ugdymo(si) strategijos“ pirmoji dalis skirta dorovinės nuostatos sampratos teorinėms prieigoms: atskleidžiamas dvasinis dorovinių nuostatų multidimensiškumas, aptariami skirtingi požiūriai į dorovines nuostatas, kaip specifinį žmogaus vystymosi reiškinį, išryškinamos dorovinių nuostatų ugdymo(si) gairės Lietuvos švietimo sistemoje. Antrojoje dalyje pagrindžiama V–VI klasių mokinių dorovinių nuostatų tyrimo metodologija. Trečiojoje dalyje empiriniais tyrimais patvirtinamas dorovinių nuostatų ugdymo(si) tyrimo modelis, aptariamos dorovinių nuostatų ugdymo(si) strategijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvasingumas; Amžinosios vertybės; Vertybių internalizacija; Transcendencinė žmogaus būtis; Morals; Values; Attitudes; Adolescents.
ENAccording to educationalists and psychologists, moral (self-) development of children and adolescents is particularly important and relevant – moral attitudes enable a person to live happily and act successfully in the global world; however, in regard to the analysis results of different resources, it should be noted that educational practice largely focuses on learners’ cognitive abilities and lacks strategies of their clear and purposeful moral (self-) development. It is essential to consider moral (self-) development of a person equal to the (self-) development of physical, motional and intellectual abilities not only because it is a continuous process manifested in the activity of a person, his/her relationships with other people, the environment and oneself. Human moral growth is a fundamental constituent of overall growth of a personality. The phenomenon of moral attitudes is an exclusive, personal and deep phenomenon. Therefore, an interdisciplinary critical approach is essential in exploring the (self-) development of moral attitudes, especially the analysis of educational and psychological discourse as a fundamental of the affective expression of the moral attitudes of younger adolescents and strategies of their (self-) development. However, the review of literature and other sources demonstrates the lack of scientific works analysing moral attitudes of younger adolescents and strategies of their (self-) development. Therefore, the scientific problem is formulated as a question: how should moral attitudes of the 5th-6th form learners be developed in contemporary school of general education? The object of the research – moral attitudes of the 5th-6th form learners and strategies of their (self-) development. The aim of the research: to disclose the expression and (self-) development strategies of the moral attitudes of 5th-6th form learners in the school of general education. [From the publication]