XVII-XVIII amžiaus nukryžiuotojo altoriai Lietuvoje : atvaizdo prasmės retabulo ikonografijos kontekste : disertacija

LTDisertacijoje analizuojama Lietuvos dailėje iki šiol kaip visuma netyrinėta reikšmingiausio krikščioniškojo siužeto ikonografija – Nukryžiuotasis Jėzus Kristus. Pirmą kartą sistemingai išnagrinėjus XV–XVIII a. nukryžiavimo kompozicijų ypatumus Lietuvos vaizduojamojoje dailėje, buvo išskirti šių atvaizdų ikonografiniai tipai ir, jais remiantis, sudarytas katalogas. Išskirtinis dėmesys šiame darbe teikiamas altoriniams atvaizdams, kurių prasmės įvairialypiškumas gali būti suvokiamas tik autentiškoje aplinkoje – jiems skirtuose retabuluose. Altorinio atvaizdo ir retabulo dekoro programos sąveika Lietuvos bažnytinės dailės tyrimuose nagrinėjama pirmą kartą. Nustatyta abipusė jų tarpusavio įtaka kompoziciniuose, ikonografiniuose ir prasminiuose lygmenyse. Liturginiame ir vizualiniame kontekste nukryžiavimo kompozicija galėjo būti suvokiama kaip eucharistinio Kristaus Kūno iliustracija, kaip visos Kristaus kančios, patirtos ant Golgotos kalno, sudabartinimas ir kaip asmeninis tikinčiojo dalyvavimas Atpirkėjo aukos įvykyje. Pasirinktų penkių XVII-XVIII a. retabulų atvejų studijos atskleidžia Nukryžiuotojo atvaizdo prasmių kaitą skirtingame ikonografiniame kontekste. Idėjinės šių altorių dekoro programos plėtoja Įsikūnijimo, Kryžiaus aukos, Bažnyčios įsteigimo, šventųjų kankinių išaukštinimo ir Paskutiniojo teismo dienos temas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nukryžiuotasis; Retabulas; Ikonografija; Barokas; Crucifixion; Retable; Iconography; Baroque.

ENThe doctoral dissertation focuses on the iconography of the most significant Christian subject, i.e., the Crucified Jesus Christ, which has not been explored in the Lithuanian art as a whole yet. After the 15th – 18th century compositions of the Crucified Christ had been analysed, they were systematised according to the iconographic types which provided the basis for the compilation of a catalogue. In the dissertation a special attention is devoted to the altar images of the crucified Christ the versatile meaning of which can be understood only in their authentic environment, i.e., in their retables. The examination of the interplay of the retable and the altar image is the first undertaking of such a scope in the research of the Lithuanian ecclesiastical art. The mutual influence in their compositional, iconographic and semantic levels has been found. The composition of the Crucifixion in its liturgical and visual context could be perceived as the illustration of the Eucharistic Body of Christ, as the whole passion of Christ on the Golgotha made present and as a personal participation of a believer in the act of the Redeemer sacrifice. The case study of the five 17th – 18th century altars reveal the meaning shift of Crucifixion image in different iconographic context. The ideological programs of these altar decorum develop the themes of the Incarnation, the sacrifice of the Cross, the foundation of the Church, the exaltation of saint martyrs and the Last Judgment day. [From the publication]