LTStraipsnyje atskleidžiama autorės Sandros Linford tiek profesinė, tiek asmeninė mokymo patirtis Rytų Europoje. Tai buvo profesionalus iššūkis dėstyti šalyje, kurios istorija, kultūra, kursas, kalba skyrėsi nuo autorės šalies. Labai skyrėsi tiek politinis, tiek kultūrinis lygis nuo Vakarų Europos perspektyvos. Tai buvo asmeninis ieškojimas, kai autorė buvo pakviesta dėstyti į Lietuvą, savo tėvo gimtąjį miestą. Šio darbo tikslas yra parodyti pagrindinį kontrperkėlimo vaidmenį, siekiant suprasti tiek mokytoją, tiek mokinį. Autorė doktorantams penkias dienas skaitė pagrindinių psichoanalizės principų kursą Vytauto Didžiojo universitete. Per mokymus buvo pastebėta, kad grupėje vyravo dėstomos medžiagos nesupratimas ar spragos. Dėstytojos ir studentų lūkesčiai buvo skirtingi. Straipsnyje asmeniniu patyrimu autorė atskleidžia, kaip grupėje naudojo kontrperkėlimą, kaip priemonę tyrinėjant profesinius klausimus. Išgyventa patirtis parodė, kaip buvo įveikti sunkumai grupėse ir prieita prie naujo mąstymo ir naujo darbo pobūdžio. Jei studentai labiau sugebėtų suprasti ir išaiškinti savo praeities poveikį sau ir suprasti savo pacientų praeities aktualumą, autorės manymu, jie sužadintų susikaupusius pacientų jausmus. Po šešių mėnesių vienas studentų elektroniniu paštu parašė autorei savo patirtį. Taigi, tiek asmeniniai, tiek profesiniai aspektai buvo rasti. Tai sudaro tikro dialogo ir tobulėjimo pagrindą.Reikšminiai žodžiai: Kontraperkėlimas; Kultūrinis; Mokymas; Mokymasis; Patirtis; Psichoanalizės; Countertransference; Cultural; Experience; Learning; Psychoanalytic; Teaching.
ENThe aim of this paper is to demonstrate the central role of the countertransference as a catalyst for understanding for both teacher and student. During a week of teaching basic psychoanalytic concepts to Lithuanian university students in central Lithuania, I discovered that there was an absence or lack of understanding between the group I was teaching and myself. Our expectations were very different. On a political, cultural level, I was faced with a Lithuanian understanding of the world that is quite different from a Western European perspective. This personal narrative explores how I used my countertransference to the group, and their countertransference to their clinical work, as a tool to begin to explore the professional issues we have in common and to struggle to understand the differences. It was impressive to observe, through the lived experience of this work, the development of a well-functioning group that had overcome not only the difficulties that accompany large groups but that had taken on board a new way of thinking and working. I returned in October 2004 for a further week’s teaching and a continuation of a joint teaching-learning enterprise. [From the publication]