Poddawanie się Szwedom w Koronie w 1655 roku

LTLenkijos Karalystės šlėktų pasidavimas švedams 1655 m. prie Ujšcės lenkų istoriografijoje jau yra susilaukęs dėmesio. Istorikas Adam Kersten šį pasidavimą pateisino, pabrėždamas, kad taip šlėkta siekė išsaugoti tėvynę ir jos santvarką, išdavus karaliui. Tokie teiginiai atspindi išankstinę nuostatą ir nėra paremti šaltiniais. Polemizuojant su A. Kerstenu straipsnyje siekiama giliau atskleisti 1655 m. karinę situaciją ir pasidavimo švedams priežastis. Žečpospolitos kariuomenė stovėjo valstybės rytuose, pasiruošusi atremti rusų – kazokų karinių pajėgų puolimą. Be to, buvo neaišku, ar švedai tikrai 1655 m. puls. Kai švedai ėmė pulti, buvo duotas įsakymas kariuomenei iš rytų judėti Varšuvos link. Organizuotos ir kitos pajėgos, tačiau to buvo per mažai. Švedai išėjo link Krokuvos, o ten beveik nebuvo modernių gynybinių tvirtovių. Rytuose pajudėjo Rusijos karinės pajėgos. Nors sąlygos lenkams buvo nepalankios, tačiau straipsnyje nėra taip jau lengvai pateisinami vaivadijų, žemių ir pavietų pasidavimai švedams. Ypač tai pasakytina apie pasidavimą prie Ujšcės ir Kėdainių, kur situacija nebuvo beviltiška. Kariuomenė turėjo kur atsitraukti, o švedams ir rusams užimant Lietuvos teritoriją, jie būtų priartėję vieni prie kitų, ir tarpusavio santykiams sureguliuoti būtų gaišę laiką. Dėl kapituliacijų prie Kėdainių ir Ujšcės yra kaltinama karinė vadovybė. Jonušas ir Boguslavas Radvilos rūpinosi savo valdų išsaugojimu baltarusių žemėse, aukodami etnines lietuvių teritorijas švedų naudai. O lenkų karinė vadovybė prie Ujšcės buvo pernelyg skeptiška Lenkijos valstybės atžvilgiu.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Kėdainių sutartis; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Pralaimėjimas; Tvanas; Šlėkta; Švedija (Sweden); Defeat; Deluge; Kingdom of Poland; Poland-Lithuania; Sweden; Szlachta; Union of Kėdainiai; Rusija (Russia).