LT1634 m. pasibaigus Altmarko paliauboms su Švedija, pergalingai pasibaigus Smolensko karui su Maskva (1632–1634 m.), pademonstravus karinę jėgą prieš turkus (1633–1634 m.) Žečpospolitoje kilo idėja atsikovoti iš švedų Prūsijos uostus ir bent dalį Livonijos (Infliantų). Didelė šlėktų ir senatorių dalis vis dėlto norėjo išspręsti ginčytinus klausimus derybų keliu, o karas teturėjo būti galutinė priemonė, jei neapvyktų susitarti. Galimi kariniai veiksmai turėjo vykti dviem frontais, o pagrindinis vaidmuo kariniams veiksmams Livonijoje turėjo tekti LDK armijai. Jos vadovu tapo naujasis didysis etmonas Kristupas Radvila (Krzysztof Radziwiłł). Straipsnyje, įtraukiant naujų archyvinių šaltinių iš Pagrindinio senųjų aktų archyvo Varšuvoje (Radvilų archyvo fondo) nagrinėjamos Lietuvos pasiruošimo karui su Švedija 1635 m. peripetijos, parodoma ir to trumpalaikio karo pradžia, kai tų metų rugpjūčio mėnesį tarp 23 ir 26 d. Lietuvos armija persikėlė per Dauguvą, įsiverždama į švedų valdomą teritoriją. Lietuvos armija per trumpą laiką buvo paruošta karui Livonijoje (Infliantuose), buvo palyginus stipri, moderni, pasirodė gerai vadovaujama etmono Kristupo Radvilos ir jo padėjėjų: lauko etmono Jonušo Kiškos (Janusz Kiszka) ir Vendeno kašteliono Mikalojaus Korfo (Mikołaj Korff). Tačiau sunkiai karinėms operacijoms surinktų pinigų neužteko ilgesniam karui ir tai buvo silpniausias visos karinės kampanijos punktas.Reikšminiai žodžiai: Bajorija; Kariuomenė; Kiška, Jonušas; Kristupas Radvila; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Livonija (Livonia); Livonijos vaivadija; Radvila, Kristupas; Švedija (Sweden); Army; Inflanty Voivodeship; Krzysztof Radziwill; Livonia; Noblemen; Radvila, Kristupas; Radziwill, Krzysztof; Sweden.