Skonio politika nepriklausomoje Lietuvoje : literatūros tekstų kritika ir leidyba : disertacija
LTDisertacijoje surinkti duomenys apie beveik 500 šiuolaikinės lietuvių grožinės literatūros kūrinių: apie kuriuos iš jų rašomos akademinės publikacijos, kurie nagrinėjami studentų baigiamuosiuose darbuose, kuriems skirtas valstybinis finansavimas, kurie apdovanoti literatūros premijomis, kurie dažniausiai pasiskolinami iš bibliotekų. Teoriškai visi šie veiksniai apibrėžiami kaip „sklaidos veiksmai“, lemiantys literatūros kūrinio „išlikimą“ - tai, ar jis bus vartojamas ir atsimenamas ateityje. Kiekybiniai duomenys analizuojami lygiagrečiai su „atlikimo protokolais“ - raštiškai atsiliepimais apie perskaitytas knygas, nuo diskusijų forumų ir interneto tinklaraščių iki akademinių publikacijų. Rezultatai rodo, kad įprasta „populiarumo“ ir „profesionalaus įvertinimo“ priešprieša beveik nepastebima – neprofesionalūs ir profesionalūs skaitytojai dažniausiai renkasi tas pačias knygas. Tačiau neprofesionaliems skaitytojams svarbiausia knygose apažinti tai, kas primena jų pačių tikrovės patirtį, o profesionaliems atskaitos taškas – pati literatūra, ir jos kūriniai gretinami tarpusavyje. Galiausiai, išsiskiria ir trečia skonio srovė - institucionalizuotas skonis. 48 % valstybės finansuotų knygų nesudomina nei profesionalių, nei neprofesionalių skaitytojų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Posovietinė lietuvių literatūra; Skonis; Skonio politika; Meno vertinimas; Skaitomumas; Post-soviet Lithuanian literature; Taste; Politics of taste; Value of art; Popularity of books.
ENThe dissertation is based on data about almost 500 contemporary works of Lithuanian fiction: which of them are discussed in academic pulications; which are analysed in the students' finishing theses; which received state funding for publishing; which were awarded literary prizes; which are most often borrowed from libraries. Theoretical model defines all these factors as „acts of transmission“, on which the „survival“ of the work depends – whether or not it is going to be consumed and remembered in the future. The quantitative data is analysed alongside „performance protocols“ - written statements about books, from online discussions and blogs to academic publications. The results indicate that the usual opposition of „popular“ vs. „professionally acclaimed“ is almost non-existant – the professional and non-professional readers in most cases choose the same books. However, the non-professional readers appreciate recognising what they find familiar from their experience of reality, whereas the professionals focus on comparing works of literature to each other. Finally, a third trend is recognised – it is called institutionalised taste. 48% of books funded by the state do not interest neither professional nor non-professional readers. [From the publication]
- Premija kaip kanonizavimo institucija: "Aukštųjų Šimonių likimo" sėkmės istorija / Viktorija Šeina. Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės (XIX a. pabaiga - XX a. pirma pusė) / sudarė Viktorija Šeina. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022. P. 509-616.
- Šiuolaikinė literatūros kritika: demokratizacijos iššūkiai / Dalia Satkauskytė. Colloquia. 2023, 51, p. 31-47.
