Sovietų Lietuvos valdantysis elitas 1944-1974 metais : tarpusavio ryšiai ir jų raiška : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjami tarpusavio santykiai Sovietų Lietuvos valdančiajame elite 1944 – 1974 metais ir tų santykių raiška. Problema aktuali posovietinei visuomenei susiduriančiai su didesniais ar mažesniais tarpusavio ryšių sąlygotais korupcijos (nepotizmo, klientelizmo, draugų protegavimo) atvejais. Problema aktuali ir istoriniu požiūriu. Sovietų Sąjungai nebuvus teisine valstybe daugelyje sričių neegzistavo teisiniai ar taisyklėmis apibrėžti santykiai, kuriuos pakeisdavo įvairios nerašytos taisyklės ir asmeniniai ryšiai. Taigi, tokių ryšių analizė ir atskleidimas padeda geriau suvokti visos sovietų sistemos veikimą. Disertacijoje analizuojami tiek tarpusavio ryšiai, tiek ir tokių ryšių mezgimasis į tinklus. Išskiriami klienteliniai, favoritiniai, draugų santykiai, bei jų susitelkimas į tinklus ir klanus. Analizuojamu periodu Lietuvoje veikė keli nepersonaliniai (susidarę ne vieno asmens patronažo dėka) tinklai, kurie susidarė iš gerai pažįstamų, bendroje veikloje ryšį patikrinusių veikėjų, galėjusių tuos ryšius mobilizuoti atliekant įvairias užduotis ar siekiant tikslų. Išskiriamas ir vienintelis stiprus LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus klanas, kuris turėjo savo tikslus ir turėjęs galimybes juos aktyviai reikšti. Galias sudaryti opoziciją šiam klanui turėjo LKP Centro komiteto antrasis sekretorius, tačiau dėl pačios pareigybės, santykio su vietine erdve ir kitų ribojančių faktorių, stipraus tinklo sudaryti nepavyko nė vienam CK antrajam sekretoriui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Elitas; Nomenklatūra; Sniečkus; Klanas; Klientelizmas; Elite; Soviet nomenclature; Clientelism; Nomenklatura; Networks.

ENThis thesis deals with interpersonal relations in soviet Lithuania ruling elite in the years 1944 – 1974 and the expression of those relations. The problem is very relevant to post-soviet society, which is still facing nepotism, cronyism, clientelism or similar cases. Problem is also relevant in historical perspective. Soviet Union was not entirely ruled according to law, so in many cases unwritten rules and interpersonal relations got their way. So the analysis of interpersonal relations allows us to better understand how the system worked. Thesis deals with individual mutual relations (based on clientelism, cronyism, favoritism) and network formation. There were a few non-personal (not lead by one leader) networks in this period, in soviet Lithuania. They arise from people who knew each other well and had strengthen the ties in communist underground movement, partisanship or in the fronts of World War II. They could mobilize those connections to do some tasks that were needed to be done (i.e. one of the most general tasks – sovietization of Lithuania). Only one strong clan can be traced in this period – the clan of Antanas Snieckus. It had aims and had the power to imply them. Only the second secretary of the LCP could create a strong opposition to this clan, but because of the status of an outsider, relations with the local nomenclature were quite poor, so not one second secretary managed to form a strong network. [From the publication]

• The Making of the titular nation engineers in Soviet Lithuania and Latvia (from the end of the 1940s to the mid-1950s) / Saulius Grybkauskas. Lithuanian historical studies. 2018, vol. 22, p. 137-160.
• "Vidinės kolonizacijos" teorija ir jos taikymas (post)sovietinių visuomenių lyginamiesiems tyrimams / Rasa Čepaitienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2018, Nr. 2 (43), p. 71-94.