Lietuvos partizanų karas : sovietinis, vietinis ir išeivijos pasakojimai : disertacija

LTKolektyvinė atmintis yra iš prigimties konstruktyvistinis fenomenas, atsirandantis komunikacijoje, priklausančioje nuo socialinių sąlygų, tačiau visada turintis ryšį su tiesiogine atsimenamų įvykių patirtimi. Tam, kad modernios visuomenės atmintis funkcionuotų, ji turi būti palaikoma plataus komunikacinių praktikų spektro, nuo neformalios, kasdienės komunikacijos iki formalių, institucionalizuotų komunikacijos formų. Lietuvos partizanų karo atmintis pateko į labai sudėtingas socialines sąlygas, kuriose kaip tęstinis socialinis ir kultūrinis fenomenas nesusiklostė. Disertacijoje keliama prielaida, jog vietoj vieningos atminties čia vystėsi atskiri pasakojimai, funkcionavę skirtingose geografinėse ir sociokultūrinėse erdvėse – sovietinis, lietuvių išeivijos ir nesovietinis sovietų Lietuvos visuomenės – kurių kiekvienas stokojo tam tikrų struktūrinių elementų: išeiviai neturėjo tiesioginės įvykių patirties, sovietų Lietuvos visuomenė neturėjo komunikacinės erdvės, išeinančios už šeimos rato ribų. Tokia situacija sukliudė struktūrinę atminties raidą, kurioje kai kurie dėmenys buvo prarasti ir net atėjus nepriklausomybei toliau veikiami inertiškų sovietų okupacijos laikotarpiu prasidėjusių procesų. Tyrime pasitelktas platus spektras, daugiausia publikuotų, šaltinių, parodančių išskirtose socialinėse erdvėse buvusį vaizdinių spektrą, paplitimą, variantiškumą ir kismą. Archyvinių ir publikuotų šaltinių medžiaga rinkta ir sisteminta naudojantis analitiniu ir aprašomuoju (kritinės deskripcijos) metodais. Renkant žodinius liudijimus paskutiniajai disertacijos daliai naudotas pusiau struktūruoto interviu metodas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Kolektyvinė atmintis; Lietuvos partizanų karas; Sovietika; Memory; Collective memory; Lithuanian guerrilla war; Soviet studies.

ENCollective memory is a community's shared interpretation of the past, which emerges and exists within communication. The phenomenon is by definition a construct that depends on social conditions, but it always maintains a connection with the direct experience of the events remembered. In this regard, the memory of the Lithuanian guerilla war ended up in very complex situation, in which it could not emerge as a continuous social and cultural phenomenon. The collective memory of normal modern society is supported by both informal everyday communication and cultural forms. Due to the influences of the Soviet policies, instead of the common memory based on common experiences, supported by everyday communication and institutionalised cultural forms, a number of separate narratives emerged, functioning in various geographical and sociocultural spaces – the Soviet one, the Lithuanian diaspora one, and the non-Soviet narrative of the Soviet Lithuanian society. This thesis presents the hypothesis that the image of the guerilla war that appeared at the beginning of the second independence was a product of the structural processes of the shaping and functioning of memory that started during the Soviet occupation. The study is based on a broad spectrum of sources, most of which are the published ones, with the aim to examine a distribution, variability and fluctuation of the images of the guerrilla war in all sociocultural spheres. Archival and published documents are analytically interpreted. Oral data was collected in semi-structured interviews. [From the publication]

• Formy dialogu pamięci i historii w humanistyce litewskiej po roku 1990 (wykorzystanie metody "oral history") / Aurimas Švedas. Acta Baltico-Slavica. 2018, Nr. 42, p. 271-287.
• Lietuvos antisovietinio partizaninio karo istorinė atmintis trečiosios kartos pasakojimuose / Greta Paskočiumaitė. Tautosakos darbai 2021, 62, p. 86-103.
• Lietuvos partizanai epochų kontekstuose: Vanagas, Holokaustas ir faktai / Dainius Noreika. Iš Panevėžio praeities: miško broliai / sudarė Arūnas Astramskas, Donatas Juzėnas. Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2018. P. 8-28, 186.
• Lietuvos partizaninio karo tema muziejuose sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę / Aistė Petrauskienė. Lietuvos istorijos studijos 2022, t. 49, p. 80-95.
• Moterys laisvės kovose: tyrimų būklė ir metodologinės įžvalgos / Mingailė Jurkutė, Enrika Kripienė. Genocidas ir rezistencija. 2023, 2 (54), p. 12-43, 112-145.
• Remembering the anti-Soviet partisan war in Lithuania, 1944-1953: the effects of heroization at different levels of remembrance / Liucija Vervečkienė. Memory studies. 2023, Online first, p. 1-16.
• The Memory of the armed anti-Soviet resistance during the Cold War / Mingailė Jurkutė. Unknown war: anti-Soviet armed resistance in Lithuania and its legacies / edited by Arūnas Streikus. London ; New York : Routledge. Taylor & Francis Group, 2022. P. 99-126.
• Trukdyti tylai: tremties ir politinio įkalinimo vaizdavimas lietuvių prozoje 1956-1986 m / Gretė Binkauskaitė. Genocidas ir rezistencija. 2021, 2 (50), p. 154-182.