Prieškario Vilniaus urbanistinis modelis ir jo recepcija karo ir pokario metais (1932-1956 m.) : disertacija

LTEsmine problema senųjų miestų (per)planavime yra ne formalūs plano sprendiniai ar jo struktūra, bet senosios miestų dalys ir elgsena su jomis. Materiali istorinė europietiško miesto sankloda visuomet buvusi kliuviniu, kurį tekdavę spręsti urbanistams, nuo pat moderniosios urbanistikos ištakų XIX a. Prancūzijoje ar Austrijos–Vengrijos imperijoje iki pirmųjų istorinio miesto kaip visumos idėjų XX a. viduryje. Šioje disertacijoje keliama prielaida, kad prieškariu formuotas oficialus urbanistinis ir paveldosauginis elgsenos su Vilniaus senamiesčiu modelis buvęs tiek stiprus, kad konkuravęs ir dažnai diktavęs Antrojo pasaulinio karo metų ir sovietines Vilniaus miesto urbanistinės raidos koncepcijas, prieškario Lenkijos respublikos teisei de facto nebeveikiant, o tyrime analizuojamu prieškariu susiformavusio specialistų tinklo nariai, dėl susiklosčiusių aplinkybių, visu tyrime apibrėžtu laikotarpiu turėję galimybę vystyti urbanistinės Vilniaus miesto raidos formavimo darbą. Prieškariu apibrėžti, bet karo ir pokario metais vystyti seniausios Vilniaus miesto dalies tvarkymo sprendiniai iliustruojami iki šiol nepublikuotais ar menkai žinomais miesto vystymo planais, remiantis menkai šiuo pjūviu tirta XX a. I pusės periodika bei Lietuvos ir Lenkijos archyvine medžiaga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Urbanistika; Paveldosauga; Senamiestis; Prieškaris; Vilnius; Town planning; Heritage protection; Old town; Prewar period.

ENThe essential problem in rebuilding and re-planning of old cities to be the oldest parts of them and their treatment rather than formal planning solutions or plan structure. The material framework of a European city was always an obstacle for modern town planners to resolve, from the birth of modern town planning in 19th century France and Austro-Hungarian Empire to the holistic approach towards a historic city in mid-20th century. The research is based on a premise that the prewar town planning and heritage protection concept of Vilnius was potent enough to compete and influence urban development concepts of war- and postwar years although Polish state and law was officially not excitant. Thus allowing the network of prewar specialists to function and develop the urban formation of Vilnius during the whole period covered in this research. The regulation solutions of oldest parts of Vilnius, defined before World War II and further developed during the war and postwar years, are illustrated with newly discovered or poorly known city development plans, the press publications from the first half of 20th century and the materials from Lithuanian and Polish archives. [From the publication]

• Būsto modernėjimas ir urbanistinis planavimas Vilniuje 1919-1943 metais / Marija Drėmaitė. Lietuvos istorijos studijos 2022, t. 50, p. 89-109.
• Dark times: art and artists of Vilnius in 1939-1941 / Giedrė Jankevičiūtė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2020, t. 98, p. 326-361.
• Housing-based urban planning and new housing standard in Vilnius, 1919-1939 / Marija Drėmaitė. Architecture and urban planning 2022, 18, p. 139-147.
• Tarpukario Vilniaus visuomeniniai pastatai: institucijų, funkcijų ir architektūros įvairovė / Rasa Butvilaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2020, t. 98, p. 180-211.
• Vilniaus miesto erdvinė plėtra 1944-1989 m / Vitalija Stravinskienė. Lietuvos istorijos metraštis 2021, 2021/2, p. 119-135.
• Vilniaus plėtra ir gyvenamosios infrastruktūros raida 1875-1939 metais / Aelita Ambrulevičiūtė, Giedrė Polkaitė-Petkevičienė. Lietuvos istorijos metraštis 2023, 2023/1, p. 103-127.
• Vilnius 1919–1939 metais: naujo architektūrinio tapatumo kūrimas / Rasa Butvilaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2019, t. 94, p. 84-119.