Birutės Ciplijauskaitės literatūrologijos paradigmos : disertacija
LTLietuvių išeivijos mokslininkė Birutė Ciplijauskaitė lietuviškame kontekste tebėra marginalinė figūra. Daugelį dešimtmečių intensyviai Madisono Viskonsino universitete JAV dirbusi kritikė Lietuvoje stokoja pripažinimo, o jos moksliniai literatūrologiniai darbai reprezentuojami vieninteliu lietuviškai 1992 m. pasirodžiusiu straipsnių rinkiniu „Literatūros eskizai“. Šio tyrimo objektas – Ciplijauskaitės kritika, jos teorinės nuostatos ir jų raida, iš dalies ir recepcija Ispanijoje bei Lietuvoje. Darbe tiriami 223 Ciplijauskaitės įvairaus pobūdžio literatūrologijos tekstai. Ciplijauskaitės kritikos literatūrologinių paradigmų tyrimas atliekamas, derinant idėjų istorijos, istorinės rekonstrukcijos, hermeneutikos, recepcijos, kontekstualizavimo, komparatyvistikos perspektyvas. Pagrindinėmis Ciplijauskaitės literatūrologinėmis paradigmomis laikytinos: ispaniškoji idealistinė stilistika, fenomenologija, feministinė fenomenologija. Ciplijauskaitės kritiką galima pavadinti stilistine, fenomenologine ir feministine, taip įvardijant visas kritikę veikusias kritines paradigmas. Visas jas vienija bendras aspektas: patirties įtekstinimo ir jos literatūrinių transformacijų klausimai. Šiuo tyrimu pasiekti rezultatai rodo ne tik Ciplijauskaitės figūros mastą bei lygiavertę poziciją didiesiems lietuvių išeivijos mokslininkams (A. J. Greimui, V. Kavoliui, M. Gimbutienei), bet siūlo nemažai inovatyvių literatūrologijos tyrinėjimo perspektyvų, nepasiekusių lietuvių kultūros iki pat šių dienų. Ciplijauskaitės tyrimai galėtų tapti svarbus postūmis vystyti feministinę fenomenologiją Lietuvos mokslinių tyrimų centruose bei įsisavinti lietuvių išeivių ispanakalbį kultūrinį, teorinį palikimą kaip aktualų ir šiandieniniai postmoderniai savivokai.Reikšminiai žodžiai: Išeivija; Idealistinė stilistika; Fenomenologija; Feministinė fenomenologija; Exile; Idealistic stylistics; Phenomenology; Feminist phenomenology.
