Vaikų kalbos fonotaktikos raida : disertacija

LTDisertacija siekima išanalizuoti ketverių–aštuonerių metų amžiaus vaikų fonotaktikos ypatybes taikant išgalvotų žodžių pakartojimo testą. Tiriamąją medžiagą sudaro 480 ketverių–aštuonerių metų tipinės kalbos raidos vaikų testo duomenys, rinkti Kauno miesto, Kauno rajono ir Kauno apskrities miestų darželiuose ir mokyklose. Disertacijos tyrimas atliktas taikant ir derinant tarpusavyje keletą metodų: skersinio pjūvio metodu sudaryta tiriamųjų imtis, eksperimentiniu metodu (išgalvotų žodžių pakartojimo testu) rinkta tyrimo medžiaga, kuriai analizuoti taikyti klaidų analizės, gretinamasis ir statistiniai metodai. Tyrimo rezultatai atskleidė pagrindines garsų junginių ir skirtingos struktūros žodžių įsisavinimo ypatybes: 1.lytis neturi statistiškai reikšmingos įtakos fonotaktikos dėsnių įsisavinimui; 2..amžius lemia garsų, jų junginių ir skirtingos struktūros žodžių įsisavinimą; 3.garsų ir jų junginių ištarimo tikslumas priklauso nuo žodžio struktūros: tiksliai garsą ištarti sunkiau ilgesniuose žodžiuose ir žodžiuose, turinčiuose priebalsių samplaiką; 4.vaikų taikytos žodžių tarimo paprastinimo strategijos atskleidė pagrindines garsų ir jų junginių tarimo ypatybes, būdingas skirtingo amžiaus vaikams. Darbo rezultatai gali būti aktualūs ir naudingi rengiant praktines kalbos lavinimo užduotis tipinės kalbos raidos vaikams, taip pat logopedams ir spec. pedagogams galėtų būti naudingi dirbant ir su kalbos sutrikimų turinčiais vaikais. Šio tyrimo metodologija ir tyrimo rezultatai turi perspektyvą tapti tolimesnio mokslinio darbo pagrindu tiriant vaikų, turinčių kalbos sutrikimą, ir / ar dvikalbių / daugiakalbių vaikų lietuvių kalbos fonotaktikos dėsnių įsisavinimo ypatybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fonotaktikos raida; Kalbos įsisavinimas; Išgalvotų žodžių pakartojimo testas; Žodžių tarimo paprastinimo strategijos; Phonotactics development; Language acquisition; Non-word repetition test; Pronunciation simplification strategies.

ENThe aim of the dissertation is to analyse the features of phonotactics of 4;00-5;11 years old children, applying the non-word repetition test. The present research uses the combination of several methods: a cross-sectional method was used in order to collect the sample; an experimental method (non-word repetition test) was used to collect the research data; in order to analyse the data, error analysis, comparative, and statistical methods were employed. Summing up the results of the research, the following conclusions can be made: 1.Sex does not have influence on the acquisition of phonotactics 2.The age of the research participants influences the acquisition of sounds, their clusters, and words with different structure 3.The pronunciation accuracy of sounds and their clusters depends on the word structure: it is more difficult to pronounce a sound in longer words and in the words with a consonant cluster. 4.The universal strategies applied by children of different age were used for simplifying the pronunciation and reflect the acquisition path of sounds and their clusters. The results of the present dissertation might be useful and topical in preparing practical speech development tasks for typically developing children. Therefore, these results might be useful for speech therapists and special pedagogues who work with children having language impairment. The methods and the results of the present dissertation might also become the basis for future scholarly research, analyzing the features of phonotactics acquisition of children with language impairment and/or bilingual/multilingual children. [From the publication]