Kuršių Nerijos urbanistinis ir architektūrinis paveldas naujų iššūkių akivaizdoje (tendencijos ir problemos)

LTNeriją, kaip nacionalinį parką ir UNESCO pasaulinio paveldo teritoriją, vis dažniau atranda užsienio turistai. Rinkos ekonomikos sąlygomis atsidarė naujos durys skverbiantis į čia stambiajam kapitalui, dažnai su savo grynai privačiais interesais. Vis aštresnis balansas tarp visos Lietuvos visuomenės interesų, į kuriuos įeina ir kultūros bei gamtos paveldo apsauga, ir turtingų, bet ne visada pakankamai kultūringų privačių asmenų interesų, poreikis. Materialinio paveldo grupėje svarbią vietą užima architektūra, ypač etninė architektūra, kuri padeda nustatyti net vienos ar kitos genties bei tautos tapatybę, paplitimo arealus. Nacionaliniuose parkuose taip pat ypač svarbus jos erdvinis santykis su gamtiniu kraštovaizdžiu. Šiame straipsnyje nagrinėjami vien Neringos savivaldybės gyvenviečių Kuršių nerijoje (be Smiltynės) naujausi urbanistinės ir architektūrinės raidos pokyčiai susiejus su architektūros paveldu ir kraštovaizdžiu. Architektūra yra ne tik menų, bet ir platesnio konteksto kultūros šaka. Kas liks tikrai lietuviško Lietuvoje, vis didėjant Europos Sąjungos įtakai ir net pasaulinei globalizacijai? Ir kas liks tikrai „neringiško“ naujoje Neringoje? Neringos atveju, kuršių kultūros išsaugojimas turi ne vien lietuvišką, bet ir platesnę baltų genčių jūrinės kultūros istorijos ir jos formų identiteto reikšmę.Reikšminiai žodžiai: Kuršių nerija; Nacionaliniai parkai; Kraštovaizdis (landšaftas); Urbanistika; Paveldas.

ENNerija, a national park and UNESCO world heritage site, is more and more often discovered by foreign tourists. Under the conditions of market economy, new doors opened up for the big capital penetrating through, often with its purely private interests. There emerges ever more tense balance between interests of all Lithuanian society, which include preservation of cultural and natural heritage, and interests, needs of rich, but not always sufficiently cultivated individuals. Architecture plays an important role in the group of material heritage, especially ethnic architecture, which helps to establish as much as identity, distribution areas of a specific tribe and nation. Within a national park, its spatial relation to natural landscape is also very important. In this article, the author examines the newest changes in urbanity and architectural evolution of Neringa municipality settlements in Kuršių Nerija (excluding Smiltynė) related to architectural heritage and landscape. Architecture is not only a branch of arts, but also a part of wider cultural context. What truly Lithuanian elements will remain in Lithuania in the face of growing influence of the European Union and even globalization? And what truly authentic elements will remain in Neringa? In the case of Neringa, preservation of kuršiai culture has significance not only for Lithuania, but also for a wider maritime culture history of Baltic tribes and identities of its forms.