Teisėtų lūkesčių apsaugos principas viešojoje teisėje : disertacija

LTDisertacinis tyrimas siekia sistemiškai įvertinti teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymą viešojoje teisėje, inter alia jo reikšmę kuriant, taikant ir aiškinant teisę. Kompleksiškai taikant teorinius bei empirinius mokslinio tyrimo metodus, disertacijoje nagrinėjama teisėtų lūkesčių apsaugos principo raida, tikslai, turinio elementai, taikymo dėsningumai bei ribos teisėkūros, viešojo administravimo ir teisingumo vykdymo srityse. Disertacinis tyrimas atliekamas nacionalinės teisės sistemos bei iš dalies Europos viešosios teisės kontekste. Pastaroji mokslinio pažinimo kryptis ne tik pristato nacionalinei teisei aktualų tarptautinį požiūrį, jo įtaką bei atitikties problemas, bet ir išryškina nagrinėjamos doktrinos nacionalinį savitumą. Išanalizavus aktualius teisės šaltinius, atskleidžiama, kokią reikšmę Lietuvos teisės sistemoje teisėtų lūkesčių apsaugos principas įgijo normatyviniame reguliavime ir individualių teisės aktų srityje. Užtikrindamas abu iš pažiūros nelengvai suderinamus tikslus – teisės stabilumą ir dinamiškumą, teisėtų lūkesčių apsaugos principas tapo fundamentalia teisės aiškinimo priemone teismų jurisprudencijoje, siekiant užtikrinti susiformavusių teisinių santykių neliečiamumą ar koreguoti teisinio reguliavimo trūkumus. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos analize, daroma išvada, kad nacionalinių teismų praktika, iš esmės vadovaudamasi visomis pagrindinėmis šių teismų suformuotomis teisėtų lūkesčių apsaugos savybėmis, palaipsniui vystosi geresnės subjektinių teisių apsaugos linkme. Vis dėlto, atsižvelgus į skirtingus vertybinius vektorius, kreipiančius kiekvieno iš teismų praktiką teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo srityje, šiuo metu individualių teisių apsaugos mastas nėra vienodas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisėtų lūkesčių apsaugos principas; Teisinis saugumas; Viešasis administravimas; Teisingumo vykdymas; Teisėkūra; Principle of the protection of legitimate expectations; Legal certainty; Public administration; Administration of justice; Legislative procedures.

ENThe dissertation aims to examine in a comprehensive manner the application of the principle of legitimate expectations in public law, including its impact in developing, applying, and interpreting the law. On the basis of theoretical and empirical analysis, the study explores the evolution of the principle of the protection of legitimate expectations, its purpose, content, scope, and patterns of application in the spheres of legislative procedures, administrative and judicial practices. The research is carried out against the background of national law and partly European public law. The latter direction of the research enables not only to present pertinent international context, its impact, and certain compliance issues, but also to highlight the national identity of the doctrine under consideration. The study looks in detail at the role which the principle of the protection of legitimate expectations has gained in the field of both regulatory and individual legal acts. Whilst ensuring the legal stability and the dynamic evolution of legal order, which may appear as two divergent objectives, the principle of the protection of legitimate expectations has proved to be a fundamental instrument in the interpretation of law in order to preserve the respect for the established legal relationships or to remedy certain deficiencies in the legal regulation. On the basis of the analysis of the case-law of the European Court of Human Rights and the Court of Justice of the European Union, it is concluded that while applying the key criteria for the protection of legitimate expectations developed in the case-law of those courts, the national legal order is progressively developing towards a better protection of individual rights. However, in the light of the particular values guiding the jurisprudence of these courts in the application of the protection of legitimate expectations, the extent of the protection of individual rights currently is not the same.

• Administracinė procedūra: Čekijos ir Lietuvos patirtis / Ieva Deviatnikovaitė, Simona Bareikytė. Teisės apžvalga 2021, Nr. 1(23), p. 186-213.
• Administracinio proceso modelio paieškos Lietuvos teisės moksle / Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė. Ketvirtis amžiaus tiriant ir reformuojant Lietuvos teisinę sistemą / moksliniai redaktoriai Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, Petras Ragauskas. Vilnius: Akademinė leidyba, 2016. P. 343-382.
• Administrative liability in Lithuania: the model of corporate administrative liability / Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė. Legal developments during 30 years of Lithuanian independence: overview of legal accomplishments and challenges in Lithuania / editors: Gintaras Švedas, Donatas Murauskas. Cham : Springer, 2021. P. 261-285.
• Ar ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos reguliavimas poįstatyminiais teisės aktais atitinka teisinio apibrėžtumo principą? / Mindaugas Jakutavičius. Teisės apžvalga 2023, Nr. 2 (28), p. 66-98.
• Bad and good faith of the applicant in the restitution process: the case-law of the ECtHR / Nika Bruskina. Teisė. 2018, t. 108, p. 7-21.
• Impact of change of mandatory rules for the enforcement of contractual obligations / Vaidas Jurkevicius, Greta Vaidilaitė. Balkan social science review 2022, 19, p. 25-47.
• Pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms stiprinimas, remiantis teisėtų lūkesčių apsaugos doktrina / Audronė Gedmintaitė. Europos Sąjungos teisė ir Lietuvos administracinė justicija / mokslinė redaktorė Skirgailė Žaltauskaitė-Žalimienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2023. P. 132-155.
• The Constitutional principle of legal certainty in Lithuania: a few issues of tax legislation / Ingrida Steponavičienė. International Comparative Jurisprudence. 2020, Vol. 6, no. 1, p. 28-45.
• Ūkio subjektų pagrindinių procedūrinių teisių apsauga taikant poveikio priemones ir šių teisių įstatyminio sisteminimo rezultatai / Eimantė Pogužinskė. Teisė. 2021, t. 121, p. 115-134.