Atminties (re)konstravimas lietuvių memuaristikoje : diskurso strategijos : disertacija

LTDisertacijos tyrimo objektas – nepriklausomoje Lietuvoje publikuotų memuarų diskurso strategijos ir jų ryšys su atminties (re)konstravimo procesais. Joje, remiantis pasirinktų lietuvių atsiminimų analize, siekiama parodyti, kaip (re)konstruojant individualią-autobiografinę ir kolektyvinę-istorinę atmintį memuariniuose pasakojimuose išryškėja skirtingos diskurso strategijos, priklausančios nuo autoriaus intencijų, pasakotojo subjektyvumo, individualios kalbinės raiškos ypatumų ir kuriamų intersubjektinių santykių pobūdžio. Pats memuarų žanras suponuoja dvi galimas (iš pirmo žvilgsnio opoziciškas) memuaristikos tyrimų kryptis: pasakojimo turinio analizę, kuri produktyvi memuarinius tekstus panaudojant kaip informacijos šaltinį, ir pasakojimo formos, arba diskurso analizę. Disertacijoje siekiama šių pozicijų sintezės, t.y. pasakojimo formos (diskurso) analizė siejama su pasakojimo turiniu (atmintimi). Memuarai kaip specifinis pasakojimas čia nagrinėjami remiantis naratologų Gerard’o Genette’o ir Mieke Bal teorine perspektyva. Interpretuojant konkrečius kūrinius bei analizuojant pasakotojo (autoriaus) ir veikiančio subjekto santykį, pagrindinį tyrimo rakursą metodologiniu požiūriu papildo Ilono Fraimano, Jurijaus Lotmano, Michailo Bachtino, Paulio Ricoeuro įžvalgos. Atminties, nostalgijos motyvams interpretuoti pasitelkiamos Jörno Rüseno bei Svetlanos Boym teorinės įžvalgos ir koncepcijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Memuaristika; Atmintis; Diskurso strategijos; Memoirs; Memory; Discourse strategies.

ENThe object of the research of the present dissertation is discourse strategies of the memoirs published in the independent Lithuania and their relation to the processes of the memory (re)construction. It is demonstrated how on the basis of the analysis of the Lithuanians’ memories different discourse strategies show up while (re)constructing individual-autobiographical and collective-historical memory in the memoir narrations, which are dependent on the author’s intentions, the narrator’s subjectivity, particularities of the individual speech expression and the nature of inter-subjective relations created. The memoir genre itself presuppose two possible (at the first glimpse) oppositional trends of memoirism studies: the analysis of the narration content, which is efficient while employing memoir texts as an information resource, and the analysis of the narration form or discourse. The dissertation strives towards the synthesis of the said approaches, i.e. the analysis of the narration form (discourse) is linked to the narration content (memory). Memoirs as specific narrations are analyzed from the theoretical perspective of narratologists Gerard Genett and Mieke Bal. While interpreting particular pieces of work and analysing the relation between the narrator (author) and acting subject, the main research aspect angle from the point of view of methodology is supplemented by the works of Ilon Fraiman, Yuri Lotman, Mikhail Bakhtin, Paul Ricoeur. To interpret the motives of memory, nostalgia theoretical insights and conceptions of Jӧrn Rüsen and Svetlana Boym have been invoked. [From the publication]