Recepcija - komparatyvistikos metodologinė inovacija

LTStraipsnyje aptariama recepcijos metodologija, kuri ieško naujos poetikos (kalbos) ir hermeneutikos (istorijos) tyrimų sujungimo perspektyvos. Straipsnio autorės nuomone, tai ji padarė komunikacinėje grandinėje rašytojas-tekstas-skaitytojas, aktualizavusi suvokimo estetikos ir skaitytojo reikšmę. Straipsnyje analizuojamos kertinės recepcijos sąvokos: lūkesčių horizontas, intersubjektyvumas ir intertekstualumas. Nurodomos jos suteiktos galimybės dialogo ir komunikacijos procesais atnaujinti literatūros istorijų pasakojimą. Straipsnio autorė teigia, kad recepcijos metodu dirbantis literatūros istorikas apsiriboja tik konkrečiais tekstiniais tyrimais, konkrečia kultūros faktografija; tekstas tėra tik tarpininkas, pranešimų tarp žmogaus ir pasaulio laidininkas; iš literatūros istorijos pradingus kūrinio kaip objekto sampratai, kinta ir skaitytojo santykis: dominavęs empatiškasis įsijautimo būdas praplečiamas ir pakeičiamas kritiškuoju ir diskusiniu analizavimo būdu. Aptariamas recepcijos santykis su marksistine ir ideologijos kritikos metodologija. Anot straipsnio autorės, visuomenės poveikis kūrybai, skirtingai nei traktavo marksistinė istorija, nėra nei tiesioginis, nei dėsningas, nes egzistuoja ne menkesnis ir priešingas kūrybos spontaniškasis poveikis visuomenei (kur estetiniai išgyvenimai neatsiejamai sumišę su ideologiniais).Reikšminiai žodžiai: Hermeneutika; Recepcija; Lūkesčių horizontas; Poetika; Dialogas; Intersubjektyvumas; Estetinis suvokimas; Hermeneutics; Reception theory; Poetics; Horizont of expectation; Dialogue; Intersubjektivity; Aesthetic understanding.

ENThe paper deals with the methodology of reception, based on the connection between poetics (literature language) and hermeneutics (literature history) researches. The paper examines intersubjectivity (and intertextuality) of the aesthetic understanding, a concept of the "horizon" and reconstruction of the narration of literary history. The author comes to a conclusion that non-traditional contemporary literary histories are mostly based on the comparative reception ("heteroglossia"). [From the publication]