Theories, approaches, applications: possible directions for Lithuanian literary scholarship

LTPostkolonializmas – globalus modernaus pasaulio reiškinys, tačiau postsovietinėje kultūroje dar naujas ir reikalaujantis dėmesio. Postkolonializmo metodologija atskleidžia naują požiūrį į literatūrą, naujai įvertina literatūros užribyje atsidūrusius nesuprastus tekstus. Priešindamiesi kolonizatoriaus diskursui rašytojai sukuria naujus žanrus ir rašymo būdus. Viena iš tokių pasipriešinimo formų yra magiškasis realizmas (Jolita Skablauskaitė), priešgyniaujantis realybei ir ardantis sąsajas su ja. Pasitelkiant istoriografinę metafikciją (Vytautas Martinkus, Ramūnas Klimas) užkoduojama, savaip perrašoma „tikroji“, praleista ar neigiama kolonizuojamojo istorija. Kolonizatoriaus diskurso pamėgdžiojimas (Dalia Grinkevičiūtė) dažniausiai yra parodijuojantis; imituojama forma, o ne turinys, todėl tekstas įgauna priešingą efektą nei imituojamas diskursas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Postkolonializmas; Postkolonializmo metodologija; Posovietinė kultūra; Lietuvių proza; Postcolonialism; The methodology of postcolonialism; Postsoviet culture; Lithuanian prose fiction.

ENPost-colonialism is a global phenomenon of the modern world, however it is one that is still recent in post-Soviet culture and it requires more attention. The methodology of post-colonialism opens a new way of looking at literature, a new evaluation of texts that have not been understood and have been pushed to the periphery of literature. In their opposition to the discourse of the colonisers, writers create new genres and new ways of writing. One such form of opposition is magic realism (Jolita Skablauskaitė), which goes against reality and disrupts our links with it. With the aid of historiographic meta-fiction (Vytautas Martinkus, Ramūnas Klimas), the previously omitted or denied ‘true’ history of the colonised is codified and re-written. When the discourse of the colonisers is imitated (Dalia Grinkevičiūtė) this is usually done parodyingly; imitating its form, not its substance; hence the text acquires quite the opposite effect than that of a mere imitative discourse.