Verslumo ir versliškos visuomenės formavimasis ir transformacijos Kaune XX a. 7-9-uoju dešimtmečiais : disertacija

LTViešajame diskurse, mokslinėje erdvėje ar pavienių žmonių atsiminimuose privati fizinių asmenų ekonominė veikla sovietmečiu iki šiol yra vertinama gana stereotipiškai. Verslas ir asmeninis verslumas sovietinės ekonomikos kontekste dažnai suprantamas vien kaip sovietinės šešėlinės ekonomikos kategorija, tapatinama su spekuliacija ar spekuliacijai artima veikla, kuri buvo draudžiama sovietinės ideologijos ir teisės aktų. Vienas iš probleminių tyrimo klausimų yra tai, jog Sovietų Sąjungoje nuo pat jos susikūrimo buvo leidžiama vienokios ar kitokios apimties privati ekonominė asmenų veikla, kuri dažniausiai buvo įvardijama namudinio ir amatininkiško verslo arba individualios darbinės veiklos pavadinimais. Antras probleminis tyrimo klausimas yra susijęs su sovietinėje ideologijoje egzistavusia kolizija dėl asmenų privačios ekonominės veiklos. Viena vertus, buvo leista vykdyti namudinius ir amatininkiškus verslus arba individualią veiklą naudojantis savo arba šeimos narių darbu, tačiau kita vertus, deklaruotas praktiškai absoliutus neigiamas požiūris į bet kokį verslą dėl esminės verslo vykdymo sąlygos – asmenų išnaudojimo siekiant gauti pelno, todėl socialistine santvarka pagrįstoje valstybėje privatus verslas buvo draudžiamas. Visa ši veikla valstybės buvo vertinama kaip nelegali ekonominė veikla ir pateko į šešėlinės ekonomikos apimtį. Tačiau praktikoje kartu su leidžiama versliška veikla padėjo formuotis asmenų verslumo įgūdžiams, kurie XX a. 7–9-uoju dešimtmečiais tapo ne tik pagrindine prekių deficito įveikimo priemone vystant verslumo įgūdžius, bet ir ekonominių, socialinių bei kultūrinių procesų proveržio priežastimi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Versliška visuomenė; Verslumas; Individuali darbinė veikla; Spekuliacija; Entrepreneurship; Entrepreneurial activity; Individual working activity; Shadow economy.

ENIn the Soviet system, enterprise was seen as inextricably linked with the exploitation and would purpotedly lead to the emergence of material inequality. However, entrepreneurial activity was not entirely absent from the legal acts, nor from everyday life. Entrepreneurship manifested itself in the ability of individuals to produce godos and services that the planned economy could not provide. Repeatedly emerging shortages in consumer godos induced the Soviet government to allow individuals some nominal entrepreneurial activity were clearly defined by law. One of the problems of the thesis is that from the very beginning the Soviet Union allowed people to carry out private economic activity to a particular extent, which used to be called home and craft enterprise or individual working activity. In the public discourse, academia, and there collections of people, the activities of individuals engaged in private enterprise in Soviet times are still seen in a very stereotypical light. Business and personal entrepreneurship within the context of the Soviet economy is often perceived as a mere category of the Soviet shadow economy, which is identified as an activity that was similar to speculation and prohibited by Soviet ideology and legal acts. The second problem of the thesis is related to the conflict that existed in Soviet ideology regarding individual private economic activity. On the one hand, it was permitted to carry out home and craft enterprise or individual activity employing one’s labour or the labour of one’s family members, but on the other hand, there was in fact an absolutely negative attitude toward any kind of enterprise due to the essential condition for the implementation of enterprise, i.e. the exploitation of people in order to profit. [From the publication]

• Lietuvos verslininkai su praeitimi pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu / Vilius Šimkus. Lituanistica. 2024, Nr. 2, p. 118-138.
• Lietuvos verslo elito įmonių aplinka, kilmė ir kaita 1995-2004 metais / Vilius Šimkus. Lietuvos istorijos studijos 2024, t. 54, p. 58-79.