Lietuvininkų kalendorinės šventės Mažojoje Lietuvoje : tradicijų tęstinumas ir jų kaita : disertacija

LTDėl skirtingų politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių sąlygų, religijos Mažojoje Lietuvoje susiformavo iš dalies saviti kalendorinių švenčių šventimo tradicijos ir papročiai. Disertacijoje atlikto tyrimo tikslas – ištirti Mažosios Lietuvos kalendorinių švenčių specifiką chronologiniu aspektu, atskleisti struktūrinius ir funkcinius kalendorinių apeigų pokyčius bei išanalizuoti, kokiu pagrindu bandoma atkurti Mažosios Lietuvos kalendorinių švenčių ciklą. Tyrimo objektas – lietuvininkų kalendorinės šventės Mažojoje Lietuvoje. Disertacijoje nagrinėjamos 7 Mažosios Lietuvos kalendorinės šventės: Kūčios-Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Sekminės, Joninės, Kapinių ir Mirusiųjų minėjimo šventės, Martyno diena. Apibendrinant galima teigti, jog XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvininkų šventėse ritualinė tradicija prarado turėtą egzistencinę svarbą, ritualai pavirto papročiais, įgijusiais naujas formas bei simbolines reikšmes, tačiau Mažosios Lietuvos regionas vis dar išlaikė savo specifiką. XX amžiaus lietuvininkų šventėse susilieja dvi skirtingos tendencijos: bandymas atkurti ir/ar tęsti senuosius papročius, grindžiamas tautinio atgimimo ideologija, ir kultūros elementai, atsiradę dėl globalizacijos procesų. Šiuolaikinėse lietuvininkų šventėse nusilpus „tradicinei“ tradicijai, imamos gaivinti, modifikuoti, interpretuoti ar netgi „išradinėti“ naujos. Etnografinės lauko tyrimų medžiagos Mažojoje Lietuvoje analizė atspindi šiuolaikinį regiono gyventojų poreikį konstruoti savo tapatumą senosios lietuvininkų kultūros pagrindu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvininkai; Mažoji Lietuva; Kalendorinės šventės; Lietuvininkai (Prussian Lithuanians); Lithuania Minor; Calendrical holidays.

ENBecause of separate political, social, economic and cultural conditions and religion, a somewhat distinct set of traditions and customs for the celebration of calendrical holidays developed in Lithuania Minor. Research goal: to examine chronologically the specific nature of calendrical holidays of Lithuania Minor, to determine structural and functional changes in calendrical traditions and rites and to examine the basis used in attempts to revivify the calendrical holiday cycle of Lithuania Minor. Subject of Research: the calendrical holidays of the Lietuvininkai in Lithuania Minor. The dissertation analyzes 7 Lithuania Minor calendrical holidays: Christmas Eve/Christmas, Shrovetide, Easter, Pentecost/Whitsunday, St. John's/Midsummer's Eve, the Kapinės and Naming the Dead holidays and St. Martin's Day/Martinas. At the close of the 19th and in the early 20th century the ritual tradition in Lietuvininkai holidays lost its existential significance and rituals became customs, acquiring new forms and symbolic meanings, while the region of Lithuania Minor nonetheless retained its own identity. Two separate tendencies merged in the holidays of 20th century Lietuvininkai: the attempt to resurrect and/or maintain ancient customs inspired by notions of national rebirth, and cultural elements appearing as a result of globalization. As "traditional traditions" have weakened in modern Lietuvininkai holidays, there have been attempts to revive, modify and reinterpret them, and even to invent "new traditions." The examination of ethnographic field study material in Lithuania Minor shows a desire among inhabitants of the region to construe an identity based on the culture of the Lietuvininkai. [From the publication]