LTAtliepiant gerovės valstybės poreikius bei kompensuojant rinkos, valstybės, šeimos nepajėgumus, nevyriausybinė organizacija tampa pajėgia ir savarankiška institucija, galinčia efektyviai veikti, derinant socialinę misiją ir verslumą. Lietuvoje NVO ir rinkos santykis iki šiol yra labai miglotas ir aiškiai neapibrėžtas (mokslinių tyrimų, aiškios valstybės politikos remiant NVO nebuvimas), vyrauja nuostatos, kad NVO ir už įvairias prekes / paslaugos gaunamos pajamos nėra suderinami dalykai. Darbas remiasi požiūriu, kad psichosocialines paslaugas teikiančių NVO plėtra, įgalinanti jas išlikti ir veikti, gali būti grindžiama darnios plėtros perspektyva, išlaikant santykinai savarankiškomis socialinę ir ekonominę funkcijas bei aktyviai įsitraukiant į socialinės politikos formavimą. Tyrimo tikslui pasiekti buvo naudojami duomenų analizės ir pusiau struktūruotų interviu metodai. Interviu atlikti 2013 m. sausio – rugpjūčio mėn. Rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje iki šiol nėra aiškaus NVO sektoriaus plėtros modelio. Toks NVO sektoriaus neapibrėžtumas kelia tapatumo, įsitvirtinimo ir įsigalinimo sunkumus.NVO vadovai įvardijo, kad dalyvauti psichosocialinių paslaugų rinkoje juos verčia šios priežastys: buvimas „prašytojo“ vaidmenyje; priklausomybė nuo vieno finansavimo šaltinio; panauda / išnaudojimas, reikalaujant viršyti savo pajėgumus; siekis užtikrinti politinės funkcijos įgyvendinimą. Tyrimas atskleidė, kad psichosocialines paslaugas teikiančių NVO pajėgumas derinti socialinę misiją ir verslumą paprastai priklauso nuo vadovo socialinės antreprenerystės įgūdžių, pavyzdžiui, gebėjimo numatyti ir konstruoti aiškią organizacijos veiklos viziją / erdvę bei švelninti dėl derinimo kylančias priešpriešas. Remiantis darnios plėtros perspektyvos požiūriu, galima teigti, kad sėkminga psichosocialines paslaugas teikiančių NVO veikla grindžiama trijų sudėtinių dalių - socialinės misijos, verslumo ir valstybės trečiojo sektoriaus politikos - derinimu ir pusiausvyra. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Psichosocialines paslaugas teikiančios nevyriausybinės organizacijos; Darnios plėtros požiūris; Socialinis verslumas; Socialinė misija; NVO sektorius; NGOs that provide psychosocial services; Sustainable development approach; Social entrepreneurship; Social mission; NGO sector.
ENReacting to the needs of welfare society and compensating the inabilities of the market, state and society, the non-governmental organization becomes a capable and independent institution that can function effectively in combining social mission and entrepreneurship. In Lithuania, the relationship between the NGOs and the market is still very obscure and not clearly defined. There is a prevailing attitude that the NGOs and income from various products/services are incompatible. The thesis follows an approach that the development of NGOs, enabling them to survive and function, can be based on a sustainable development perspective, maintaining relatively autonomous social and economic functions and actively engaging in the formation of social policy. In order to achieve the aim of the dissertation research, the document analysis and semi-structured interviews were applied. The interviews were carried out during the period of January – August, 2013. The results lead to conclusion that in Lithuania there is no clear model of the NGO sector’s development. Such indeterminacy of the NGO sector causes difficulties in identity, consolidation and empowerment. The NGOs‘ leaders have given the following reasons, encouraging them to participate in the market of psychosocial services: being in the role of „requester“; dependence on a single source of funding; utilization/exploitation in requiring to exceed its capability; inability to ensure the realization of political function. The research has revealed that capability to combine social mission and entrepreneurship usually depends on the leader‘s entrepreneurial skills, such as the ability to foresee and construct a clear vision/expansion of the organization, and mitigate the contradictions arising from compatibility. [...].