Gotikos epochos Vilniaus katedros lobynas : Istorinės pastabos
LTĮ Vilniaus katedros lobyną patekę ir iki šiol išsaugoti gotikiniai ar gotikos stiliaus bruožų turintys liturginiai indai, rūbai bei kt. reikmenys chronologiškai apima XIV a. pabaigos–XVII a. vidurio laikotarpį. Gotikinio lobyno gausa ir turtingumas glaudžiai susijęs su politinės senosios Lietuvos valstybės raidos aplinkybėmis, reliatyviai ramiu ir pasiturinčiu visuomenės gyvenimu, sostinės Vilniaus klestėjimu iki XVII a. vidurio karų. Kai kurie gotikos epochos liturginiai indai į Vilniaus katedros lobyną iš kitų šventovių pateko vėliau, ypač XIX a., carinei Rusijai sistemingai uždarant katalikų bažnyčias ir vienuolynus. Gotikinio Vilniaus katedros lobyno istorinė raida, vertybių kilmės geografija, dovanojimų aplinkybės akivaizdžiai liudija Lietuvos valstybės ir visuomenės krikščionėjimo, atsivėrimo lotyniškajai Europos civilizacijai procesus, intensyvėjančius kultūrinius, politinius ir ūkinius ryšius, donatorių estetinių nuostatų raidą. To laikotarpio lobyno vertybės ne tik rodo aukštą vietinių kūrėjų meistriškumą, bet ir patvirtina glaudžius to meto Lietuvos kontaktus tiek su Vidurio ar Šiaurės Europos kultūros centrais (Krokuva, Dancigu, Poznane, Vengrija, Ryga), tiek ir su Vakarų Europos kraštais (Prancūzija, Flandrija, Šv. Romos imperija, Italija). Svarbiausios LDK katalikų šventovės dosniausiais donatoriais buvo Lietuvos ir Lenkijos valdovai iš Gediminaičių-Jogailaičių ir Vazų dinastijų bei jų žmonos. Tarp didikų giminių dosnumu išsiskyrė Goštautai. Lobyno turtai ir pats sostinės kultūrinio klestėjimo laikotarpis dar laukia atidesnio menotyrininkų ir istorikų dėmesio. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Gotika; Vilniaus katedra; Lobynai; Menas sakralinis; Gothic.
ENGothic or gothic style liturgical vessels, apparel and other accessories, found in the treasury of Vilnius Cathedral and stored until today, cover the period from the end of 14th to the middle of 17th c. Abundance and richness of gothic treasury relates to political development of the old Lithuanian state, relatively stable and generous social life, prosperity of the capital Vilnius until the wars in the middle of 17th century. Some gothic liturgical vessels were brought to the treasury of Vilnius Cathedral from other churches later, especially during the tsarist Russia in 19th c., when Catholic churches and monasteries were closed systematically. Historical evolution of Gothic treasures, origin of articles, circumstances of donation clearly witness the conversion of the Lithuanian state and society to Christianity and Latin civilisation of Europe, intensified cultural, political and economical relations, development of aesthetic values of donators. Treasures of that time prove the high-level local mastery and support the fact of close contact with the centres of Northern or Central Europe (Cracow, Gdansk, Poznan, Hungary, Riga) and the regions in Western Europe (France, Flanders, Holy Roman Empire, Italy). Lithuanian and Polish kings from Gediminaičiai-Jogailaičiai and Vasa dynasties and their wives used to be the most prosperous donators of the main Catholic temple. Goštautai family was the most generous amongst the noblemen. Treasury and the period of cultural prosperity of Lithuanian capital are still pending subjects for a deeper analysis of art critics and historians.
- Lietuvos auksakalystė : XV-XIX amžius / Edmundas Laucevičius, Birutė Rūta Vitkauskienė. Vilnius : Baltos lankos, [2001]. 487 p.
- Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK: bažnytinės architektūros užsakymai / Mindaugas Paknys. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. 359, [7] iliustr. lap.
- Taurieji metalai / Birutė Rūta Vitkauskienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra : tyrinėjimai ir vaizdai / sudarė Vytautas Ališauskas, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila. Vilnius: Aidai, 2001. P. 690-699.
