Lietuvių kalbos priesaginiai veiksmažodžiai slavizmai ir hibridai (XVI–XVII a. LDK tekstuose) : disertacija

LTLietuvių kalbotyroje trūksta darbų, skirtų slavizmams veiksmažodžiams nagrinėti, nors tokių slavizmų problema akivaizdi – nėra aiški takoskyra tarp skolinių ir lietuvių kalbos derivatų iš pasiskolintų vardažodžių. Tas ypač aktualu, kai veiksmažodžiui kalboje recipientėje suteikiama priesaga, formaliai neatitinkanti slavų kalbų veiksmažodžių priesagos. Vertinant lietuvių kalbos darybos galimybę būtina atsižvelgti į galimo vedinio darybos kategoriją, kirčiavimą ir reikšmes. Tokiais atvejais, be darbe naudojamų lyginamojo-istorinio, filologinio metodų, remiamasi ir sinchroninės žodžių darybos analizės metodu. Dalyje mokslininkų darbų, skirtų slavizmų kilmei, trūksta argumentacijos, kodėl slavizmas priskiriamas skoliniams iš rytų slavų arba lenkų, kartais autoriai kaip slavizmų šaltinius nurodo skirtingas slavų kalbas. Šioje disertacijoje veiksmažodžiai slavizmai klasifikuojami remiantis kriterijais, kiekvienas jų paaiškinamas. Darbo tikslas – išnagrinėti XVI–XVII a. LDK raštų skolintus iš slavų kalbų veiksmažodžius ir jų atitikmenis slavų kalbose bei patikslinti slavizmų kilmę ir struktūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Priesaginiai veiksmažodžiai; Skoliniai; Hibridai; Slavizmai; Derivatai; Suffixed verbs; Slavic loan verbs; Hybrids; Derivatives.

ENThe Lithuanian linguistics lacks studies that analyse Slavic loan verbs, although the problem of such Slavisms is obvious – there is no clear line between loanwords and Lithuanian derivates from the borrowed nouns and adjectives. This becomes especially relevant when a verb in the recipient language is given a suffix which formally does not correspond to a suffix of Slavic verbs. When a derivation possibility in the Lithuanian language is considered, it is necessary to take into account a derivation category, stressing and meanings of a possible derivative. In such cases, in addition to the comparative-historical and philological methods, the method of synchronic derivational analysis is used. Some studies into the origin of Slavisms lack argumentation why a Slavism is classified as a loanword from the Eastern Slavs or Poles. Sometimes, the authors of the studies indicate different Slavic languages as sources of Slavisms. In this dissertation Slavic loan verbs are classified according to certain criteria that are explained individually. The aim of the study is to analyse the verbs borrowed from the Slavic languages that are found in the XVI–XVII c. texts of the Grand Duchy of Lithuania and their equivalents in the Slavic languages as well as to specify the origin and structure of the Slavisms. [From the publication]