Rezidencinė diferenciacija Lietuvoje posovietmečiu (gyventojų surašymų duomenų mažose teritorijose pagrindu) : disertacija

LTDetalūs rezidencinės diferenciacijos tyrimai Lietuvoje pradėti apžvalgine surašymų duomenų mažose teritorijose (250-500 gyventojų) analize. Gyventojų rezidencinės diferenciacijos kaita per pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį buvo lėta, todėl naudoti 2001 m. duomenys atspindį bendrą laikotarpio situaciją. Analizuojant visos šalies duomenis taikyti pagrindinių komponenčių ir klasterinės analizės metodai. Didžiuosiuose miestuose atlikti papildomi socialinio balanso ir socialinės segregacijos matavimai pagal 2001-2001 m. duomenis. Rezultatai apibendrinti atliekant rajonavimą bei regionavimą. Pagrindinės rezidencinės diferenciacijos skirtys yra tarp šių teritorijų ir jų gyventojų: 1) vystytų iki sovietmečio vs daugiabučių; 2) posovietinio perėjimo "laimėtojų" vs vienišų pensijinio amžiaus gyventojų; 3) sovietmečiu visuomenėje įsitvirtinusių gyventojų vs jaunų, 1981-1990 m. pastatuose susispaudusių šeimų; 4) didesnės nelygybės, lenkų tautybės gyventojų vs teritorijų su didesne 1971-1980 m. būstų, 5-14 m. vaikų gausa. Vilniaus centrinė, daugiabučių ir išorinė dalys 2001-2011 m. vystėsi kitaip nei Kauno ir Klaipėdos, o miesto kaimynijų socialinis statusas itin išaugo. Gyventojų profesinė segregacija Vilniuje taip pat reiškėsi intensyviausiai, atsirado naujos kaimynijos su žemo profesinio statuso gyventojais. Nustatyti dviejų geografinių lygmenų: surašymo apylinkių - santykinai homogeniškų teritorijų (9) ir seniūnijų-miestų (16) tipai. Tipai tarpusavyje labiausiai skiriasi pagal daugiabučių vyravimo laipsnį ir kitus požymius: vidutinį asmenų skaičių būstuose, senėjimo sparta, lenkų tautybės gyventojų, 1971-1980 m. būstų dalį. Remiantis tipizacija atliktas rajonavimas, išryškinti du rezidencinės diferenciacijos regionai: Vakarų-Vidurio bei Rytų Lietuvos [...].Reikšminiai žodžiai: Miesto geografija ir sociologija; Socialinė segregacija; Posovietiniai tyrimai; Teritorijų tipizacija; Urban geography and sociology; Social segregation; Post-communist studies; Area typology.

ENThe aim of dissertation is to start small area data (250-500 of inhabitants) based residential differentiation research in Lithuania. Residential differentiation during 1990s was relatively stable and year 2001 data represents a whole period quiet well. Principal component and cluster analysis methods were used and multiple segregation measurements made in 3 largest Lithuanian cities. Main dimensions of residential differentiation identified: 1) socio-urban status; 2) winners of post-soviet transition vs single pensioners; 3) intergenerational inequality; 4) greater inequality, polonised vs areas with more 1970s housing, 5-14 year old population; 5-6) representing some aspects of privatization and social integration. It was identified that 3 parts of Vilnius – inner city, housing estates and outer city – were developing differently than in second tier cities and social status of Vilnius neighborhoods went up during 2001-2011 greatly. Segregation of different occupational groups was the most pronounced in Vilnius too, as a result new polarized and low status neighborhoods were developing. Two level – census enumerator district and local authority-city – area typology revealed some relatively homogeneous types. The main difference between the areas was based on the share of individual housing and flats. Other traits – average number of persons per dwelling, aging, polish ethnicity, 1970s housing – shows up to 5 times differences in individual types too. Based on area typology 18 formative and 2 main regions were identified. Western and Central Lithuania region has 4 cities with 100.000 of inhabitants, which development in Soviet period started earlier and rural areas with some agricultural towns. Eastern Lithuania includes capital, some newer, smaller industrial towns and aging rural areas. [From the publication]