Lietuvių emigrantų šeima: kalba ir tapatybė : disertacija

LTSusidūrus dviem kalboms emigracijos situacijoje, paveldėtajai kalbai gresia išnykimas, nes ji nelygi pagal dydį, galią, gyvybingumą ir prestižą. Šioje disertacijoje analizuojama, kokie lietuvių kalbos išlaikymo veiksniai yra būdingi lietuviams ir lietuvių kilmės asmenims; kokie konkretūs kalbų vadybos būdai taikomi šeimoje kalbai išlaikyti. Analizuojami duomenys iš JAV: 438 kiekybinės anketos ir 20 giluminių pusiau struktūruotų interviu išrašų. Iš duomenų matyti, kad kalbos išlaikymas priklauso nuo istorinių aplinkybių, emigracijos bangos, asmens požiūrio į Lietuvą, nuo žinių apie Lietuvą ir šeimos istoriją. Pagrindiniai motyvai išlaikyti kalbą yra idėjiniai. Idėja, jog lietuvių kalba užtikrina kalbos ir kultūros išsaugojimą ir tęstinumą, yra svarbi skirtingoms bangoms ir kartoms. Svarbus ir noras apsaugoti pačią kalbą, kad ji būtų „švari“, „gryna“. Noras turėti du pasaulius, dvi šalis ir kultūras, praktinis dalykas – kelių kalbų mokėjimas, galimybė susikalbėti su kitais lietuviais taip pat padeda išlaikyti kalbą. Kalbų vadyba šeimoje yra sėkminga ir veiksminga, jei norima perduoti lietuvių kalbą kitoms kartoms, išlaikyti kalbą yra sąmoningai apsisprendžiama, jei jaučiami stiprūs emociniai ryšiai su ja. Kalba išlaikoma sėkmingai, jei šeimoje laikomasi autoritarinio kalbų vadybos modelio, tačiau kalbėjimas lietuviškai yra suvokiamas kaip natūralus. Kalbai išlaikyti reikalinga parama už namų domeno ribų. Ir formalus mokymas, ir veikla lietuvių bendruomenėje turi didelės reikšmės. Svarbios ir kelionės į Lietuvą, jos paskatina mokytis kalbos, sustiprina lietuvišką tapatybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šeimos kalbų politika ir vadyba; Emigracija; Paveldėtoji kalba; Kalbos išsaugojimo veiksniai ir strategijos; Kalbinė ideologija ir nuostatos; Family language policy and management; Emigration; Heritage language; Factors and strategies of language maintenance; Language ideology and attitudes.

ENWhen two languages collide in the context of emigration, the heritage language is in danger of extinction because the two languages are different in size, power, vitality, and prestige. The main aims of this dissertation are to investigate specific factors that help to maintain the Lithuanian language in Lithuanian emigrant families and explore language management strategies of maintaining the language. This investigation is based on a quantitative survey (n = 438) and qualitative in-depth semi-standardised interviews (n = 20) from the USA. The data shows that successful maintenance of the Lithuanian language depends on many factors including historical circumstances, emigration wave, attitude towards Lithuania, perception of identity and roots, knowledge of the history of Lithuania and that of one’s family. The main reasons to maintain the Lithuanian language are ideological. The idea that it ensures the maintenance and vitality of language and culture is important for emigrants of different waves and generations. No less important is to note that participants have expressed a wish to protect the Lithuanian language by keeping it ‘clean’, ‘true’. Yet another reason for maintenance the language is willingness to encompass two worlds, countries and cultures.There are also several practical reasons: being proficient in several languages is good and being able to communicate with other Lithuanians is essential. Successful maintenance of the Lithuanian language has been due to a conscious decision by the members of the family to keep the language as a language of communication in the family and to pass it over to the younger generation. The investigation has identified the prevalence of the authoritarian management model of language maintenance in those families. No less important is the social environment outside the children’s home domain. Formal education and active involvement in the Lithuanian community are considered significant factors contributing to learning/maintaining the Lithuanian language. Trips to Lithuania also help strengthen the sense of ethnic identity. [From the publication]

• Airijos lietuvių gimtosios kalbos žodyno dydis ir atricijos požymiai / Eglė Vaisėtaitė. Taikomoji kalbotyra. 2020, 14, p. 116-132.
• Ar emigrantų kalba patiria atriciją? / Loreta Vilkienė. Kalbų studijos. 2019, Nr. 34, p. 111-131.
• Baltiškų vardų davimo polinkiai emigracijoje 1991–2020 m. (Jungtinės Karalystės atvejis) / Daiva Sinkevičiūtė. Acta linguistica Lithuanica. 2024, t. 90, p. 204-226.
• Dvikalbystė Oslo lietuvių šeimose / Inga Hilbig. Emigrantai: kalba ir tapatybė II : keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 183-241.
• Jungtinės Karalystės lietuvių etninė tapatybė ir kalba / Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Eglė Vaisėtaitė. Emigrantai: kalba ir tapatybė II : keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 113-144.
• Ką atskleidžia keturi lietuvių diasporos atvejai? / Meilutė Ramonienė. Emigrantai: kalba ir tapatybė II : keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 245-249.
• Language attitudes, practices and identity in the new Lithuanian diaspora / Meilutė Ramonienė, Jogilė Teresa Ramonaitė. Russian journal of linguistics. 2021, vol. 25, no. 4, p. 1024-1046.
• Lithuanian language discourses and family language policies of Lithuanian families in Sweden: A case study / Frederik H. Bissinger. Acta Baltico-Slavica. 2019, Nr. 43, p. 126-142.
• Migracija, kalba, tapatybė / Meilutė Ramonienė. Emigrantai: kalba ir tapatybė II : keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 11-21.
• Najnowsze badania nad językiem i tożsamością emigrantów litewskich : recenzija / Krystyna Rutkowska. Acta Baltico-Slavica. 2019, Nr. 43, p. 229-239.
• Nedarnioji vaikų dvikalbystė mišriose emigrantų šeimose / Inga Hilbig. Taikomoji kalbotyra. 2020, 14, p. 1-20.
• Oslo lietuvių kalbų mokėjimas ir kalbinis elgesys / Eglė Gudavičienė. Emigrantai: kalba ir tapatybė II : keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 149-182.
• Taikomosios kalbotyros raida / Meilutė Ramonienė. Lietuvių kalba. 2023, Priedas, P. 83-101.
• Toronto lietuvių bendruomenės lietuviškojo portreto eskizas / Loreta Vilkienė. Emigrantai: kalba ir tapatybė II : keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 25-82.