Mokymosi stilių ir mokymosi metodų dermė kaip studentų programavimo gebėjimų ugdymosi veiksnys : disertacija

LTUgdymosi procese naudojamos įvairios technologijos (kompiuteriai, išmanieji ir mobilieji įrenginiai, interneto ištekliai, virtualiosios mokymosi aplinkos, socialiniai tinklai ir kt.), kuriamos įvairios adaptyvios elektroninės mokymosi aplinkos, galinčios prisitaikyti prie besimokančiojo poreikių. Kintant mokymosi aplinkai, keičiasi ir mokymosi proceso planavimas, jo organizavimas ir eiga. Tai kelia naujus iššūkius pedagogams. Disertaciniame darbe teoriškai pagrįsta pradedančiųjų programavimo gebėjimų ir jų ugdymosi samprata, išryškinta pradedančiųjų programavimo gebėjimų ugdymosi problematika ir šiems gebėjimams ugdytis taikomų mokymosi metodų specifika, išnagrinėtos mokymosi stilių tipologijos. Remiantis užsienio mokslininkų pasiūlytu modeliu disertaciniame darbe buvo sukurtas mokymosi stilių ir mokymosi metodų dermės modelis, skirtas pradedančiųjų programavimo gebėjimams ugdyti. Modelis pagrįstas P. Honey ir A. Mumfordo mokymosi stilių tipologija, įtraukiant programavimo gebėjimams ugdytis tinkamus mokymosi metodus. Taip patobulinus modelį sudarytos prielaidos juo pasinaudoti ugdant pradedančiųjų programavimo gebėjimus. Sukurtas mokymosi stilių ir mokymosi metodų dermės modelis taikytinas projektuojant adaptyvias ar rekomendacines programavimo mokymosi aplinkas. Parengta pradedančiųjų programavimo gebėjimų ugdymosi programa, ištirti programavimo gebėjimams ugdytis taikomi mokymosi metodai ir pagrįstas jų tinkamumas skirtingiems mokymosi stiliams. P. Honey ir A. Mumfordo mokymosi stilių nustatymo klausimynas išverstas, aprobuotas ir adaptuotas besimokantiesiems programuoti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokymosi stilius; Programavimo mokymas; Mokymosi metodai; Programavimo gebėjimai; Programavimo pradmenys; Learning style; Programming teaching and learning; Learning methods; Programming skills; Introductory programming.

ENAn important role in the processes is played by educational technology (computer-based learning, smart phones and other mobile devices, internet resources, virtual learning environment, social networking, etc.); different adaptive environments are devised for e-learning that can well meet learner needs. It is only natural that the changes in the learning environment bring in new approaches to the whole pattern of organizing, planning and implementing the processes of study. These processes pose new challenges to the teacher. On the basis of the study of research literature sources and relevant documents, a theoretical underpinning of the understanding of beginner programming skills and their development has been offered. With reference to the already established educational model devised by foreign researchers, a new coherent model of learning style and study method has been devised in the present research, and the model is meant for application at the initial stage of programming skills development. The newly devised model is based on the typology of learning styles offered by P. Honey and A. Mumford, with additional study methods added that are specifically meant to be used in developing programming skills. This kind of refinement of the model allows to apply it more successfully at the beginner stage in programming skills development. A coherent model of learning style and study method has been devised to be applied in creating adaptive and piloting environments for programming skills development. A specific programme for beginner programming skills development has been designed, the study methods employed in programming skills development have been explored, and their validity for different learning styles has been established. The questionnaire applied by P. Honey and A. Mumford to identify a particular learning style has been translated into Lithuanian, validated, and adapted to the learner population of programming skills. [From the publication]