Visuomenės sveikatos mokslo raida Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultete ir visuomenės sveikatos būklė Vilniaus krašte 1919-1939 metais : disertacija

LTAugant socialinės kilmės visuomenės sveikatos grėsmėms didelę reikšmę Lietuvoje įgauna socialinio pobūdžio visuomenės sveikatos strategijos. Jas kuriant išlieka aktuali anksčiau sukaupta patirtis. Vakarietiška visuomenės sveikatos samprata, kaip mokslas ir praktinė veikla, Lietuvoje yra palyginti naujas reiškinys. Tarpukario Vilniuje sukurtos visuomenės sveikatos mokslo idėjos pokario metais buvo atmestos. Higienos mokslo teorija buvo apribota išimtinai Sovietų Sąjungai būdingais modeliais. Ligų etiologija buvo aiškinama atsiribojant nuo socialinių veiksnių analizės. Visuomenės sveikatos mokslo ir praktikos transformacija, vykusi už "geležinės uždangos", Lietuvoje prasidėjo tik devintajame XX a. dešimtmetyje, subyrėjus Sovietų Sąjungai. Mūsų tyrime atskleidėme visuomenės sveikatos pasiekimus tarpukario Vilniuje. Stepono Batoro universitete plėtotos visuomenės sveikatos idėjos buvo grindžiamos visuotinai žinoma amerikiečių visuomenės sveikatos profesoriaus Č. E. A. Vinslou (Winslow) koncepcija (1920). Svarbia šio laikotarpio skirtimi buvo socialinės ligų etiologijos paieškos. Socialiniai, kultūriniai veiksniai tapo atskiru higienistų tyrimo objektu. Buvo siekiama rasti priežastinius ryšius tarp vadinamųjų socialinių ligų ir jas įtakojančių veiksnių. Juos radus buvo kuriamos strategijos, nukreiptos spręsti socialinės patologijos priežastis, tobulinti sveikatos apsaugos sistemą. Stepono Batoro universiteto higienistai savo tyrimuose atskleidė daugelio socialinių ligų kilmę, siūlė plataus masto strategijas vietos valdžios institucijoms, taip pat aktyviai bendradarbiavo su vietos valdžia sprendžiant to meto visuomenės sveikatos problemas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Visuomenės sveikata; Vilniaus kraštas; 1919-1939 m Stepono Batoro universitetas; Medicinos fakultetas; Public health; Vilnius Province in the years of 1919-1939; Stephen Bathory University; Medical Faculty.

ENGrowing public health threats of social origin in Lithuania require new social public health strategies. Such strategies should be based on past experience. The Western concept of public health as a science and practical activity is a relatively new phenomenon in Lithuania. In the post World War II years, public health ideas which had been created in interwar Vilnius were rejected. Hygiene education theory was limited to Soviet Union models. Disease etiology was interpreted by excluding analysis of the social factors. The transformation of public health theory and practices began in Lithuania only in the 1990s, after the collapse of the Soviet Union. This study provides data about the public health achievements in interwar Vilnius. Public health teaching at the Vilnius Stephen Bathory University was greatly influenced by the concept of the American public health professor C. E. A. Winslow (1920). An important distinguishing feature of the interwar period was the search for the social origins of disease. Socio-cultural factors became a separate object of investigation. The aim was to find causal relationships between the so-called social diseases and the factors that influenced them. Once found, specific strategies were devised to deal with the social pathological causes and to improve the health care system. Hygienists at the Stephen Bathory University identified many factors that caused social diseases. They also offered broad scale strategies to local public health and administration authorities. Moreover, they actively cooperated with the local government in order to solve public health problems. [From the publication]

• Janina Bortkiewicz and public hygiene education in popular magazines published in Vilnius, 1930-1939 / Aistis Žalnora. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2022, t. 43, p. 73-97.
• The Role of the Hygiene department of Stephen Bathory university in the development and promotion of public health in Vilnius in the years 1922–1939 / Aistis Žalnora. Studia historiae scientiarum. 2018, 17, p. 51-87.