Lietuvos šeima: sampratos ir praktikos : disertacija

LTDisertacijos tikslas – ištirti subjektyvias šeimos sampratas ir šeimines praktikas šiandieninėje Lietuvos visuomenėje, derinant šeiminių praktikų ir gyvenimo kelio teorines prieigas su atviros šeimos sampratos, socialinio konstravimo ir tinklinės šeimų analizės metodologinėmis priemonėmis. Pagrindinis ginamas teiginys: šeimą kuria ne tiek registruota santuoka ar kraujo ryšiai, kiek socialiniai ryšiai, susidarantys ir palaikomi tokiomis šeiminėmis praktikomis, kaip tiesioginis arba nuotolinis bendravimas, bendri interesai, savitarpio pagalba, kt. Ginami teiginiai testuojami dviejų sociologinių empirinių tyrimų pagrindu: (1) reprezentatyviu kiekybiniu tyrimu (2000 Lietuvos gyventojų, reprezentuojančių 1950–1955 m., 1960–1965 m., 1970–1975 m. ir 1980–1985 m. gimimo kohortas; apklausos atliktos 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje) ir (2) kokybiniu tyrimu – giluminiais interviu su 60 anksčiau atlikto kiekybinio tyrimo dalyvių (interviu atlikti 2012 m. birželio – rugpjūčio mėn.). Disertacijos turinį sudaro keturios pagrindinės dalys „1. Šeimos sampratos ir praktikos“, „2. Šeimos sociologinio diskurso istorinė raida“, „3. Šeimos diskurso teorinė perspektyva“, „4. Šeimos sampratų ir praktikų konstravimo įvairovė Lietuvoje“. Pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Praktinė ir socialinė nauda: tyrimo rezultatai galės būti panaudoti formuojant ir tobulinant šalies socialinę politiką, o tiksliau – šeimos ir solidarumo tarp kartų politikas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šeima; Šeimos sampratos; Šeiminės praktikos; Matrimonialinė elgsena; Family; Conception of family; Family practices; Matrimonial behaviour.

ENThe aim of the disseration is to investigate the subjective conception of family and family practices in nowadays Lithuanian society by combining the theoretical approaches of family practices and life course with the methodological tools of open concept of family, social construction and families‘ networks analysis. The main defensive thesis is that family is created not as much via marriage registration or blood kinship, but as via social relationships formed by family practices including communication, common interests, interpersonal support, etc. Defended statements are proved based on two empirical studies: (1) representative quantitative survey (2000 habitants of Lithuania that represent 1950–1955, 1960–1965, 1970–1975, 1980–1985 birth cohorts; empirical data collected at the end of 2011 and beginning of 2012), and (2) qualitative survey – in-depth interviews with 60 participants of previous quantitative survey (data collected in June-August, 2012). The contents consists of four main parts: „1. Family Conceptions and Practices“, „2. Historical Development of Family Discourse“, „3. The Theoretical Perspective of Family Discourse“, „4. The Diversity of Family Conceptions and Practices in Lithuania“. Conclusions and recommendations are given at the end. Practical benefits: the research results contribute to the formation and development of the social policy, particularly, family policy and on solidarity between generations. [From the publication]

• Gyvenantys mobiliame pasaulyje: 1980-2000 m. gimusiųjų migraciniai ketinimai ir šeiminio gyvenimo įsivaizdavimas / Irena Juozeliūnienė, Irma Budginaitė-Mačkinė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 49-60.
• The Concept of family in Lithuanian legislation / Martynas Vasiliauskas, Violeta Vasiliauskienė. Soter. 2022, 81 (109), p. 27-36.