Nei sava, nei kita: nulinė tapatybė šiuolaikinių baltų (e)migrantų literatūroje

LTStraipsnyje, pasinaudojant imagologijos prieiga ir unikaliu XXI a. lietuvių ir latvių emigracinės literatūros potencialu, analizuojami įvaizdžiai, koduojantys šiuolaikinę išvietintą tapatybę. Įžanginėje dalyje konstatuojamas episteminis poslinkis nuo hibridinės tapatybės, būdingos pokario išeiviams, prie šiuolaikiniams emigrantams imanentiškos nulinės tapatybės. Analitinėje dalyje plėtojamos šiuolaikinių emigrantų „kybojimo tuštumoje“, technologinių pokyčių nulemto anonimiškumo ir socialinio buvimo niekuo reikšmės. poLietuvių ir latvių rašytojai, pasitelkę talpias metaforas ir prisodrinę jas imagologinių turinių, suproblemina nuolatinę įtampą, kylančią tarp emigravusio žmogaus vidinio „aš“ savasties, fizinio kūno ir regimos jo reprezentacijos. Išanalizavus tarpiškumą ir/ar virtualybę fiksuojančių įvaizdžių gausą (oro uostas, lagaminas, veidrodis, kompiuterio ekranas, kaukė, padirbtas pasas) ir socialinio neprisirišimo manifestacijas (fryganizmas, gyvenimas skvotuose, besaikis gėrimas kaip tapatybės ištrynimo forma ir kt.), daroma išvada, kad nuliškumas yra permanentinė ir esminė šiuolaikinio emigranto tapatybės būsena. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Imagologija; Nulinė tapatybė; Emigracija; Literatūra; Latvių literatūra; Imagology; Zero identity; Emigration; Lithuanian literature; Latvian literature.

ENUsing imagology as a representational strategy, the article focuses on the unique potential of the 21st century Lithuanian and Latvian émigré literature to provide an overview of the images that encode the contemporary dislocated identity. The introductory part traces an epistemological shift from the hybrid identity, common to the Baltic post-war émigrés, towards the zero identity, imanent to contemporary emigrants. The analytical part examines undefined states of the emigrants, such as being in mental and social limbo, lack of any attachment and holistic anonimity. Applying broad metaphors saturated with imagological content, Lithuanian and Latvian émigré writers document constant tension between the subject’s inner “self”, the physical body and its visible representation. Having analysed the multitude of literary images encoding intermediate states and/or distorted reality (airport, suitcase, mirror, computer screen, mask, fake passport) and manifestations of social unattachment (freeganism, squatting, excessive drinking as an identity-erasing practice) the conclusion is drawn that zeroness is a permanent and fundamental state defining the identity of the contemporary Baltic emigrants. [From the publication]