Vilniaus Bernardinų pastatų ansamblis ir jos architektūros kilmės problemos

LTVilniaus Bernardinų pastatų ansamblis menine verte nenusileidžia iškiliausiems Europos viduramžių architektūros kūriniams. Svarbiausi ansamblio pastatai – Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Bernandino Sieniečio ir Šv. Onos bažnyčios bei bernardinų vienuolynas. XX a. tyrimai atskleidė, kad nežinomi Bernardinų ir Šv. Onos bažnyčių architektai tobulai disponavo plytine medžiaga, iš kurios sukūrė unikalių konstrukcijų originalų vėlyvosios gotikos pastatų ansamblį. Deja, šiandien seniausi dokumentai, galėję suteikti tikslios informacijos apie bažnyčių statybos laiką ir jų kūrėjus, yra pražuvę, vėlesnė medžiaga nušviečia pastatų perstatymus ir remontus. Papildomos medžiagos suteikia pastatų architektūros tyrimai, naujų faktų taip pat rasta restauruojant bažnyčias. Šiuo straipsniu siekiama sutelkti vienoje vietoje dabar prieinamą ir žinomą medžiagą apie ansamblio ir jo gotikinių pastatų architektūros raidą, čia pateikiamas autorės požiūris į kai kurias hipotezes apie šių pastatų kompozicijos ištakas ir kūrėjus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sakralinė architektūra; Bažnyčios; Vienuolynai; Religiniai ordinai; Bernardinai; Gotika; Vilnius; Church.

ENThe Gothic ensemble is situated in the eastern part of Vilnius Old Town. It includes the Gothic St. Anne’s and Bernardine Churches. The history and architecture of the ensemble has many unexplored problems. Construction of the Bernardine Church began in 1469. The church burned down in 1500. Its restoration was completed around 1512 and the interior decoration was finished even later. It was believed that the founder of the church had been the architect Michael Enkinger from Gdansk, but this statement has not been thoroughly proved. The article presents a hypothesis that the church was created by the Bernardine monks. In 1564 the ensemble was destroyed by a fire. Renovation started in 1579, representing the last period of Gothic construction. Later the building gained some features of Renaissance and Baroque. Since 1982, restoration has been carried on. The layout of the Bernardine Church has remained almost unchanged since the 16th c. It is rectangular and divided into three parts by four pairs of pillars. The nave is twice winder than the aisles. It is prolonged by a long and slightly lower presbytery with a three-walled apse. At the south-eastern corner of the nave stands an octagonal belfry. There are small towers in the corners of the western end. The most impressive and unique building of the ensemble is St. Anne’s Church. The church is considered to have risen up at the turn of the 15th-16th cc. The architectural origin and the authors of the Vilnius Bernardine ensemble have not yet been identified. This is the task for future researchers.