Kapitalizmo Lietuvoje tipologinė analizė institucinės kaitos diskurso aspektu : disertacija

LTDisertacijoje tiriamos sąlygos vykti Lietuvos politinės ekonomijos institucijų kaitai ateityje. Analizuojamos penkios institucinės sferos: darbo santykiai, profesinis mokymas ir švietimas, įmonių valdymas, santykiai tarpo įmonių ir santykiai įmonių viduje. Argumentuojama, kad Lietuvos politinės ekonomijos institucinė sąranga nėra stabili, ir daroma prielaida, kad jos kaita vyks pagal tris galimus scenarijus. Pagal pirmąjį ir antrąjį scenarijus vyks artėjimas prie vieno iš kapitalizmo įvairovės prieigoje išskiriamų kapitalizmo idealiųjų tipų, įgyjant vis daugiau liberaliai rinkos ekonomikai arba koordinuotai rinkos ekonomikai būdingų institucinių bruožų. Pagal trečiąjį scenarijų, Lietuvos politinės ekonomijos institucinė sąranga išliks mišri ir nesusiformuos idealiesiems tipams būdingas institucijų komplementarumas. Disertacijoje taikoma diskurso metodologinė prieiga, pagal kurią institucijų kaitos ateityje priežastiniu veiksniu ir indikatoriumi yra politinės ekonomijos veikėjų diskursas, o sąlygas diskurse artikuliuojamai kaitai vykti sudaro esamų institucijų komplementarumas ir priklausomybė nuo tako. Esamos institucinės sąrangos analizės ir empirinio kokybinio diskurso tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos politinės ekonomijos institucijų kaitos sąlygas charakterizuoja „neatitikimas“ tarp vizijos, pagal kurią Lietuva turėtų artėti prie suinteresuotų grupių koordinuojamos rinkos ekonomikos, ir galimybių tokią viziją įgyvendinti esamoje institucinėje tikrovėje. Objektyvios institucinės sąlygos yra palankesnės liberaliai rinkos ekonomikai būdingų institucijų plėtrai, tačiau diskurse vyrauja neigiamos nuostatos rinkos koordinavimo atžvilgiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kapitalizmo įvairovės prieiga; Institucijos; Institucinė kaita; Politinė ekonomija; Diskursas; Varieties of capitalism; Institutions; Institutional change; Political economy; Discourse.

ENThe dissertation studies conditions for institutional change in political economy of Lithuania. Five institutional spheres covering industrial relations, vocational training and education, corporate governance, inter-company relations and relations inside companies were analysed. The dissertation assumes that the institutional arrangement of the political economy of Lithuania is not stable and its change will be based on three possible scenarios. According to the first and second scenarios, the political economy of Lithuania, as postulated in the varieties of capitalism approach, will get closer to the one of the ideal types thus acquiring more and more institutional characteristics typical of a pure liberal market economy or coordinated market economy. According to the third scenario the political economy of Lithuania will remain mixed and complementary institutions characteristic of ideal types will not form. To study these scenarios methodological approach based on discourse was applied. According to it discourse produced by actors of political economy should be considered as a causal factor and an indicator of institutional change, though conditions for the change articulated in the discourse are shaped by existing institutional complementarity and path dependance. An empirical qualitative research of discourse was implemented. The results show that a “discrepancy” between priorities for the change articulated in discourse and opportunities for implementing them in the existing institutional reality are the characteristic features of the conditions for institutional change in political economy of Lithuania. [From the publication]