Pasirinkimas atidėti universitetines studijas šiuolaikinėse Lietuvos ir Vokietijos visuomenėse : disertacija
LTDisertacijoje siekiama identifikuoti socialinius veiksnius, veikiančius atidėtų universitetinių studijų pasirinkimą, ir atskleisti pasirinkimo atidėti studijas sąsajas su skirtingais visuomenės raidos tipais Lietuvoje ir Vokietijoje (makro- ir mikrolygmenyse). Sociologinė atidėtų studijų analizė aprašoma kaip individualių ir struktūrinių teorinių požiūrių derinys. Darbe pasirinkimas atidėti studijas aiškinamas pasitelkiant teorines perspektyvas, apimančias tiek funkcionalistines (Merton, 1968) racionalaus veikėjo veiksmą aiškinančias teorijas (Elster, 1989; 2000), tiek vėlyvąsias modernybės ir postmodernių teorinių analizių perspektyvas (Fromm, 2005; Giddens, 2000; Goffman, 1963; Bourdieu, 2003; Inglehart, 2005; Bauman, 2011; Baudrillard, 2010). Ši disertacija rašyta pasitelkiant žmogiškojo vystymosi teorinį modelį, kuris paaiškina modernioje visuomenėje vykstančius procesus bei su jais susijusią vertybinių orientacijų kaitą. Darbe pateikiama Lietuvoje ir Vokietijoje surinktos empirikos analizė. Pasirinkusieji atidėti studijas Lietuvoje galėtų simbolizuoti lakmuso popierėlį, indikuojantį, kokiam moderniosios visuomenės etapui ši grupė pagal savo elgesio modelį galėtų būti priskiriama. Lietuvoje ji dar maža, tačiau gausėjanti. Šiuo atveju galima pažymėti, kad stipri ir priešiška aplinkos reakcija į nusprendžiančius atidėti studijas net ir tarp tos pačios generacijos atstovų liudija, jog apie pomaterialias vertybes bei vėlyvąją modernybę de facto galime kalbėti tik kaip apie tam tikrą dar tik ryškėti pradedantį pokytį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atidėtos studijos; Universitetinių studijų atidėjimas; Aukštasis mokslas Lietuvoje; Aukštasis mokslas Vokietijoje; NEET; Gap year; Postpone university studines; Higher education in Lithuania; Higher education in Germany; NEET.
ENDissertation aims to identify social factors that influence the choice to postpone studies and reveal connections between the choice to postpone studies with different types of society’s development in Lithuania and Germany (macro and micro levels). Sociological analysis of postponing studies is described as a combination of individual and structural theoretical attitudes. Following the end of sociology school dominated by functionalistic theories, no other prevailing theories rose, therefore every individual researcher was left with an open space to prepare and reveal research problems in various lights. That is why in this work postponing of studies is explained by exploiting theoretical perspectives starting with functionalists (Merton, 1968) and theories explaining acts of rational actor (Elster, 1989, 2000) and finishing with perspectives of late modernity era and analysis of post-modern theories (Fromm, 2005; Giddens, 2000; Goffman,1963; Bourdieu, 2003; Inglehart; 2005; Bauman 2011; Baudrillard, 2010 et al.). This dissertation was written in the light of humanistic development theoretical model, which explains the processes within the modern society and the change in values that is linked to these processes. The analysis embraces collected empirical data from Lithuania and Germany. Those that choose to postpone studies in Lithuania could symbolise a litmus paper, indicating, to which stage of modern society the group belongs to judging by its behaviour. It is still small, but growing, in Lithuania. On this occasion it can be noted that strong and opposing environmental reaction to those that choose to postpone studies – even amongst peers – indicates that we can only talk post-material values and late modernity de facto to be a change that can hardly be felt yet. [From the publication]
