Towards an embodied history : metaphorical models in textbook knowledge of the controversial Polish-Lithuanian past : disertacija

LTSudėtinga bendra Lenkijos ir Lietuvos praeitis kelia istorinius ir politinius ginčus. Įtampą kelia mokykliniuose istorijos vadovėliuose pateikiamas skirtingas dviejų tautų bendros praeities naratyvas. Straipsnyje analizuojamos Lenkijos ir Lietuvos istorijos (bendros, bet skirtingai prisimenamos) mokymo mokyklose koncepcinės šaknys. Tuo tikslu autorė nagrinėja metaforinius modelius, formuojančius praeities pateikimą vadovėliuose. Remiantis Lakoffo ir Johnsono konceptualiosios metaforos teorija tiriamos metaforos, formuojančios pažinimo ir praeities sąvokas metateoriniu lygmeniu. Pagrindinis dėmesys skiriamas vizualinėms metaforoms, formuojančioms praeities pristatymą vadovėliuose, nes šios metaforos padeda konceptualizuoti pažinimą kaip nutolusio nuo pasaulio, atsieto proto reprezentaciją. Straipsnyje aptariamas autorės teorinis požiūris, enaktyvus įsikūnijimas, kelia radikaliai skirtingą pažinimo supratimą. Nors esama gausių įkūnyto proto įrodymų, šio tyrimo reikšmė dar nepasiekė viešosios sąmonės. Vis dar trūksta supratimo apie įkūnyto proto tyrimo reikšmę, šuo projektu bandoma spręsti minėtą spragą. Tyrimo medžiaga – lietuvių ir lenkų mokykliniai istorijos vadovėliai bei interviu su jų autoriais – yra savotiška „laboratorija“, skirta šių kongityvinių mokslų įžvalgų taikymui ir plėtrai.Siekiant nustatyti formuojančių mąstymo ir praeities santykių būdus metaforų modelius, disertacijoje nagrinėjamas metaforų panaudojimas mokykliniuose istorijos vadovėliuose ir interviu. Pabaigoje pateikiami penki mokyklinių istorijos vadovėlių bruožai, kuriems šiame darbe skiriama daugiausiai dėmesio: konkuruojančių pusių istorinė tiesa, aiškiai atskiriant faktą nuo pasakojimo; be to, koncentruojantis į: tautinės valstybės naratyvus ir naratyvo išdėstymą statinėje valstybėje linijiniu būdu, tai, kas paliekama, yra praėjusių laikų ir vietų įkūnytų asmenybių gyva praeitis. Disertacijos siekis yra parodyti, kaip praeities tiesų permąstymas – apibrėžtomis sąlygomis - atveria potencialius naujus būdus istorinei tiesai suvokti ir jos mokyti istorijos pamokose. [versta iš angliškos santraukos]

ENComplex shared Polish-Lithuanian past raises historical as well as political controversy. The tensions emerge in the divergent narratives, maintained by the two nations, of their shared past, in school-history education. This research examines the conceptual roots for how the past – that is shared, but remembered differently – has been taught in school-history education in Poland and Lithuania. For this task, I study the metaphorical models that shape textbook presentation of the past. The embodied, conceptual metaphor theory of Lakoff and Johnson provides the framework for examining the metaphors that shape an understanding of both cognition and the past on a meta-theoretical level. I focus on visual metaphors, which structure the textbook presentation of the past, because such metaphors participate in conceptualizing cognition as making representations by a disembodied mind, distanced from the world. My theoretical approach, enactive embodiment, posits a radically different understanding of cognition. Even though evidence for the embodiment of mind abounds, the implications of this research have not yet entered the public consciousness. There remains a lack of understanding of the practical implications of research on embodied cognition, which forms the gap this project aims to address. The research materials – Polish and Lithuanian school-history textbooks and interviews with their authors – serve as a "laboratory" for application and further development of these insights from cognitive science.The thesis investigates the use of metaphors in school-history textbooks and interview materials aiming to identify the metaphorical models, which shape ways of thinking about and engagement with the past. Finally, the 5 features of school-history textbooks that I focus on in this work address issues of: truth in the light of competing accounts of history that sharply distinguish fact from fiction; moreover, in concentrating on: narratives of the nation-state and the arrangement of narrative in a linear sequence of static states, what is left out is the lived, experiential past of embodied persons of past times and places. The contribution this dissertation thus offers is to show how the rethinking of the truth of the past – in embodied terms – opens up potential new avenues for conceiving of historical truth and for teaching it in school-history. [From the publication]