Lietuvos vienuolijų XVI–XIX a. personalinio ir biografinio pobūdžio šaltiniai

LTStraipsnyje apžvelgiami ir klasifikuojami rankraštiniai ir spausdinti XVI–XIX a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje veikusių lotynų apeigų katalikiškų vienuolijų šaltiniai, teikiantys žinių apie šių vienuolijų narius bei jų gyvenimus. XVI–XIX a. Lietuvos katalikiškųjų vienuolijų personalinio ir biografinio pobūdžio šaltinių visumą chronologiniu požiūriu galima padalyti į dvi dalis – ankstyvąją vyraujančios fragmentiškos rankraštinės dokumentacijos epochą ir XIX a. 3–4 dešimtmečiais ją pakeitusį trumpą „intensyvios“ ir „totalios“ informacijos (reguliariai spausdinamų elenchų pavidalu) laikotarpį, pasibaigusį netrukus po 1863 m. sukilimo. Didžiuma personalinės informacijos buvo sutelkiama įvairių žinių apie tuo metu gyvus vienuolijų narius bei nares suvestinėse – periodiškai ar sporadiškai sudarinėjamuose ir tam tikru momentu vienuolijos provincijos personalinę būklę fiksuojančiuose kataloguose, ilgą laikotarpį apimančiuose ir nuolat pildomuose registruose, įvilktuvių bei įžadų knygose (dominikonų atveju – ir šventimų registruose, bernardinų – ir studentų charakteristikose). Šių pirmaeilių šaltinių teikiamą informaciją reikšmingai papildo provincijų bei paskirų vienuolynų kapitulų aktų ir vyresniųjų rinkimų knygos (trinitorių atveju – dar ir vizitatorių potvarkiai).Reikšmingą personalinės ir svarbiausią biografinės dokumentacijos dalį sudaro informacija apie mirusius vienuolijos narius, kuri buvo pateikiama rubricelėse ir elenchuose, mirusiųjų registruose, minėjimo knygose ir nekrologų rinkiniuose. Šie dokumentai mokslininkui ne tik suteikia svarbių personalinių duomenų, bet kai kuriais atvejais tampa unikaliu biografinės informacijos šaltiniu, leidžiančiu atkurti gyvą asmenybę su savo charakteriu ir gabumais. Tarp Lietuvoje veikusių vienuolijų išlikusių bei šiandien žinomų personalinio ir biografinio šaltinių įvairove itin išsiskiria bernardinų dokumentinis paveldas; tarp kitų šiuo požiūriu svarbesnių vienuolijų minėtini abiejų šakų karmelitai, dominikonai, trinitoriai, taip pat pranciškonai konventualai, benediktinai, kamalduliai; iš moterų vienuolijų geriausiai dokumentuotos dvi gausiausios seserijos – bernardinės ir benediktinės. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Rubricelės; Elenchai; Provincijos narių katalogai ir registrai; Įvilktuvių, įžadų, šventimų registravimo knygos; Provincijos ir vienuolyno kapitulų aktai; Vyresniųjų rinkimų knygos; Vizitatorių potvarkiai; Studentų charakteristikos; Diskretų skundai; Mirusiųjų registrai; Directorium (liturgical guide / calendar); Catalogues / registers of the members of a religious congregation; Registers of the novices / vows / holy orders; Acts of the chapters of a religious community / province; Election acts of a superior; Decrees of the visitation acts; Characteristics of the students; Complaints of the discretes; Registers of the deceased; Memorial books.

ENPaper is devoted to the review and classification of both manuscript and printed historical sources providing a scholar with biographical information on male and female members of Catholic religious congregations of the Latin rite (excluding the abundantly documented and rather well known Jesuits) active in the territory of the (former) Grand Duchy of Lithuania until 1863 when nearly all religious communities were dissolved. Chronologically, the researched biographical material could be divided into two historical periods: the early one, dominated by fragmentary manuscript material, and the subsequent ‘explosion’ of intense and regular printed documentation (from the 1830s to 1863). Essential biographical information is mostly contained in different kinds of registers of the living members of a certain religious community. One type of such databases is a catalogue: compiled regularly or sporadically, it listed members of a certain religious ‘family’ at a certain historical moment. Another important corpus of biographical information is a personal register of the members of a structural unit of a certain religious congregation: it recorded members of a certain province for a longer period of time and was regularly updated. Registers of novices and vows can be considered the third important source of biographical information. The data contained in these three main types of biographical sources can be supplemented (and in some cases even replaced) by the registers of clerical ordinations, the characteristics of students, the acts of the provincial (or conventual) chapter, and the registers of the election of the superiors of religious communities (in the case of the Trinitarians, also by the decrees of visitations acts, and in the case of the Observant Franciscans, by the complaints of the discretes).Biographical information on the deceased members of religious communities contained in liturgical guides and calendars (directorium), in the registers of the deceased, in memorial books, and in the obituaries not just provides a scholar with some important personal data; in some cases, it proves to be the unique source of biographical information that enables reviving a living portrait of a personality with his / her specific character and virtues. From the point of view of both the variety and quantity of the still extant sources of biographical information (and excluding the members of the Society of Jesus), the Observant Franciscan friars could be regarded as the possible champions in the field. The documentary heritage of the Carmelites, Dominicans, and Discalced Trinitarians is also significant, and Conventual Franciscans, Benedictines and Camaldolese hermits should be mentioned as well. Franciscan and Benedictine nuns produced the richest biographical documentation among female religious congregations, while the most elaborated obituaries were composed by the Piarists and the Fathers of the Congregation of Mission. [From the publication]