LTDisertacijoje nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo veiksmas – slaptas sekimas, jo struktūriniai elementai, taikymo sąlygos, būtinumas, tinkamumas, teisinis ir faktinis pagrindai, šio veiksmo taikyme iškylančios problemos. Pirmoje dalyje yra aptariama pažinimo šaltinių problematika filosofijoje, atsižvelgiant į nagrinėjamos problematikos kompleksiškumą, šiame darbe nagrinėjami trys pažinimo šaltiniai: patirtis, protas ir intuicija, ir jų tarpusavio ryšiai pažinime. Atskleidus pažinimo šaltinius, stebėjimo kaip pažinimo metodo, taikomo renkant informaciją (duomenis) apie tyrinėjimo objektą, tyrimas nukreipiamas į žmogaus fiziologiją. Tuo siekiama suprasti kaip informacija (duomenys) aptinkami, suvokiami, įsimenami, o esant poreikiui atgaminami. Antroji dalis yra skiriama tyrimo veiksmo sampratos analizei iš socialinio veiksmo perspektyvos, išskiriant požymius, apibrėžiančius tyrimo veiksmo sampratą. Didelis dėmesys skiriamas ikiteisminio tyrimo veiksmo pažintiniam ir teisiniam aspektams, leidžiantiems atskirti atskiras ikiteisminio tyrimo veiksmų grupes ir pateikti ikiteisminio tyrimo sampratą. Visa tai yra išeitis-taškas, nagrinėjant slaptus tyrimo veiksmus, atskiriant juos pagal išskirtus požymius nuo kitų tyrimo veiksmų. Ši tyrimo dalis užbaigiama į slaptą sekimą panašaus pobūdžio informacijos rinkimo būdų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos BPK ir kituose teisės normų aktuose, analize.Trečioje dalyje lyginamuoju aspektu tiriamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių priskiriamų kontinentinei (romanų-germanų) ir anglosaksų teisės sistemai slaptų tyrimo veiksmų teisinio reguliavimo modelis. Tai leidžia išskirti taikomų teisinio reguliavimo modelių skirtingose šalyse trūkumus ir privalumus. Ketvirtoje dalyje analizuojami atskiri slapto sekimo struktūriniai elementai: subjektas ir objektas, tyrimo eigos ir rezultatų fiksavimas, šio veiksmo vyksmo erdvė. Teisės aktų ir teismų praktikos analizė taikant slaptą sekimą leido identifikuoti iškilusias problemas praktinėje plotmėje. Penktoje dalyje apžvelgiami, analizuojami ir įvertinami per žmogaus teisių bei laisvių apsaugos prizmę slapto sekimo skyrimo ir taikymo elementai: tikslas, būtinumas, tinkamumas, sąlygos, faktiniai (lyginamuoju aspektu) ir teisiniai pagrindai. Pateikiami kiekvieno elemento bruožai, kurie atskleidžia jų esmę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Visuomenės teisės būti saugia; Asmens teisės į privatumą; Ikiteisminis tyrimas; Slaptas sekimas; Society’s right to be secure; Person’s right to privacy; Pre-trial investigation; Covert surveillance.
ENThe doctoral dissertation analyses the practical use of covert surveillance as well as issues which arise in the processing of previously mentioned pre-trial action. It also studies structural elements, conditions of application, necessity, appropriateness and factual grounds of covert surveillance. The first part of the dissertation deals with the problems of how we know, how we get accurate knowledge about the real world and the inner world, analyses the sources of knowledge in the philosophy. Based on the complexity of subject of the dissertation, the researcher analyses three main sources of knowledge: senses, reason and intuition in the doctoral dissertation and their correlations with each other in the cognitive process. It allows to further understand the observation method as a data collection instrument on which surveillance is based. After revealing sources of knowledge research focuses into human’s physiology seeking to percept how human being finds, perceives, memorises, transfers and storages information (data) and recalls information back. The second part of the dissertation analyses a concept of procedural action from the social action perspective, excludes the features which help to define the concept of a procedural action. Based on concept of procedural action which had been formulated in the doctoral dissertation the author excludes procedural action which have legal forms in the one of criminal procedures stages – pre-trial investigation. Attention has been especially paid to the legal and cognitive aspects of procedural action in the pre- trial investigation stage. It helps to classify all pre-trial investigation action into separate groups and to formulate a concept of pre-trial investigation action. [...].