Gyvųjų ir mirusiųjų komunikacija lietuvių dainuojamojoje tradicijoje: raudų tyrimas

LTStraipsnyje siekiama ištirti gyvųjų ir mirusiųjų ryšį lietuvių dainuojamojoje tradicijoje taikant komunikacijos mokslo teorijas, atskleisti šio ryšio priemones, pobūdį, sąlygas, procesą ir jo aspektus, komunikacijos motyvaciją ir stimulus. Gyvųjų pranešimų anapusiniam pasauliui kūrimo motyvacija – aukštesnių jėgų apsaugos ir pagalbos prašymas; muzika, šiuo atveju dainavimas, veikia kaip mediatorė tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Aprašomi komunikacijos modeliai (linijinis, interakcinis, transakcinis), tinkami gyvųjų ir mirusiųjų ryšiui dainuojamojoje tautosakoje interpretuoti, komunikacijos efektyvumo aspektai, komunikacijos verbalinės ir neverbalinės priemonės. Sutelkiamas dėmesys į raudų žanrą, išskiriamos raudų komunikacinės funkcijos. Analizuojami raudose pasitaikantys komunikacijos lygiai (intraasmeninė, tarpasmeninė, asmens ir grupės komunikacija), raudotojos vaidmuo komunikacijos procese. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvieji ir mirusieji; Dainuojamoji tautosaka; Rauda; Raudotoja; Intraasmeninė komunikacija; Tarpasmeninė komunikacija; Asmens ir grupės komunikacija; Living and the dead; Singing tradition; Lament; Lamenter; Intrapersonal communication; Interpersonal communication; Person–group communication.

ENThe aim of this article is to analyze the relationship between the living and the dead in Lithuanian singing tradition by applying theories from the science of communication, to reveal the means, nature, conditions, aspects of the connection process, the motivation and stimuli of this communication. The most notable motivation of the living to send messages to the world of the dead is the request for protection and help from the higher forces to the people and their surroundings; music, in this instance – singing, is the mediator between two worlds. A few communication models are discussed (linear, interactive, transactive), which can be applied for interpreting the communication between the living and the dead in singing tradition, as well as some aspects of the efficiency of the communication, verbal and non-verbal means of communication. The focus is on the lament genre, the communicative functions of the laments. The communication levels which occur in laments (intrapersonal, interpersonal, person – group communication) are analyzed, as well as the role of the lamenter in the communication process. [From the publication]