Muzikos teorijos diskurso atsinaujinimas vėlyvojo socializmo Lietuvoje: modernėjimo procesas ir profesinės partnerystės tinklas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Muzikos teorijos diskurso atsinaujinimas vėlyvojo socializmo Lietuvoje: modernėjimo procesas ir profesinės partnerystės tinklas
Alternative Title:
Battle for new music in Lithuania of late Socialism: the process of modernization and network of intercultural partnership
In the Journal:
Lietuvos muzikologija [Lithuanian Musicology]. 2017, 18, p. 10-45
Summary / Abstract:

LTTyrimų centre atsidūrė XX a. vėlyvojo socializmo (7–9 deš.) Lietuvoje ir SSRS susikūręs sąjūdis, kuris inicijavo muzikos kompozicijos ir muzikologijos modernėjimo procesą. Pagrindinis teorinis modelis grindžiamas sąryšių sociologijos (angl. relational sociology) teorine prieiga. Tyrimų metodologija remiasi kultūros fenomenams tirti adaptuota socialinių tinklų analize (STA, angl. Social Network Analysis, SNA). Taikomos sociologijos teorijos, kurias sieja ryšių ir sąveikų fenomeno konceptualizavimas. Studijoje iškeliami du probleminiai aspektai: pirmasis – ekspertų ryšiai profesinių tinklų centre (Algirdo Ambrazo, Jurijaus Cholopovo ir Juliaus Juzeliūno trikampis); antrasis – profesinės partnerystės tinklas ir naujosios muzikos viešoji erdvė. Remiamasi naujais Lietuvos literatūros ir meno archyvo šaltiniais, iki šiol netyrinėtais ir nepublikuotais dokumentais. Siekiant apibendrinti aptariamą profesinių kontaktų geografiją, jungtis (angl. links) ir „mazgus“ (angl. nodes), diferencijuoti periferiją ir centrą, studijoje nubraižoma sociograma. Daroma išvada, kad trys sėkmingo, efektyvaus kolektyvinio veikimo sąlygos – atviri ir platūs profesinės partnerystės tinklai, bendruomeninio solidarumo nuostatos ir profesinio dalyvavimo norma bei funkcionuojanti viešoji erdvė – buvo įgyvendintos tinklo branduolio sutelktame veikėjų (angl. actors) ir kūrybos institucijų (angl. creative agency) profesinių sąryšių tinkle. Aktuali teorinė prieiga padeda naujai interpetuoti muzikologų ir kompozitorių tinklo bendraveiką ir oficialiajai doktrinai priešpriešina muzikos teorijos minties ir ekspertinių tinklų formavimosi Lietuvoje ir SSRS istoriją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarpkultūrinė partnerystė; Sąryšių sociologija; Sąryšių tinklas; Vėlyvasis sovietmetis; Lietuvių muzika; Lietuvių muzikologija; Ambrazas; Cholopovas; Juzeliūnas; Veikėjas (angl. actor); Mazgas (angl. node); Jungtis (angl. link); Sociograma; Socialinių tinklų analizė; Intercultural partnership; Sociology of relationships; Network of relationships; Late Soviet times; Lithuanian music; Lithuanian musicology; Algirdas Jonas Ambrazas; Yuri Kholopov; Julius Juzeliūnas; Actor; Node; Link; Sociogram; Analysis of social networks.

ENThe pivotal point of the present study is a movement that was formed in Lithuania and the USSR during the late socialism (7-9th decades) – it initiated the modernization process of music composition and musicology. The central theoretical model of this study is based on the theoretical access of relational sociology. Thus, the methodology is mostly supported by Social Network Analysis (SNA), adapted to fit the research of cultural phenomena. There is a wide selection of sociological theories used in the research, joined together by the conceptualization of the phenomenon of connections and interactions. The research focuses on two problematic aspects: first – expert relationships in the middle of professional network (the triangle of Algirdas Jonas Ambrazas, Yuri Kholopov and Julius Juzeliūnas); second – the network of professional partnership and the public expanse of New Music. Archives of the LLMA (Lithuanian Archive of Literature and Art) as well as personal archives and documents of Ambrazas and Juzeliūnas (given to the LLMA in 2017) were used as objects of analysis. To create a generalized reflection of the geography of professional contacts in the 7-9th decade that is discussed in the research, to determine links and nodes, differentiate between periphery and centre, the research employs a method of visual identification of relationship network and the sketched sociogram of social network. One arrives at a conclusion that three conditions of efficient collective action – open and broad networks of professional partnership, provisions of communal solidarity and the norm of professional participation, and functioning public expanse – were carried out in the network of professional relationship between actors and creative agencies, which was brought together by the kernel of the network. [From the publication]

ISSN:
1392-9313
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/70659
Updated:
2023-06-29 13:16:02
Metrics:
Views: 47    Downloads: 6
Export: