Interjeras tarpukario Lietuvoje: veiksniai, formos, tendencijos (1918-1940 m.) : disertacija

LTInterjeras yra susijęs su mentaliteto ir reprezentacinės idėjos raiška, jis dažnai projektuojamas nesiderinant prie pastato išorinės stilistikos. Interjero erdvėse ieškoma vidinių architektūrinės stilistikos priežasčių ir daug įvairesnės tapatybių raiškos nei pastatų išorėje. Darbe siekiama parodyti tarpukario laikotarpiu gyvavusią estetinės sampratos įvairovę ir kilmę. Darbe apibūdinamos šiandien primirštos Lietuvos visuomeninių ir gyvenamųjų interjerų meninės (estetinės) savybės, siekiant praplėsti šiandien Lietuvoje vyraujančią vidaus patalpų, interjero formavimo(-si) sampratą, žmogų supančią aplinką suvokti ne vien tik kaip architektūros objektą, bet ir kaip Lietuvos gyventojų kolektyvinės kultūros ir kolektyvinio tapatumo sudėtinę dalį. Tarpukario Lietuvos interjeras tiriamas trimis pjūviais: per sociokultūrinius interjero raidos veiksnius, per išorines stilistines įrangos formas ir per tautinio tapatumo tendencijas. Darbo objektas – tarpukario Lietuvos (1918–1940 m.) visuomeniniai ir gyvenamieji interjerai, sukurti tiek profesionalių architektų, dailininkų, dekoratorių, tiek ir įrengti mėgėjiškai. Darbo tikslas – atskleisti visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų interjerų stilistinių krypčių įvairovę ir kilmę, tarpukario Lietuvos interjeruose vyravusias tendencijas. Tyrimas parodė, kad Lietuviško tautinio stiliaus teorinė formuluotė buvo maksimaliai racionali, teisinga ir patraukli skirtingoms estetinėms sampratoms, atstovavo įvairius socialinius sluoksnius bei tuo metu Lietuvoje gyvenančias tautas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Interjeras; Tarpukaris; Tautinis stilius; Kultūrinė atmintis; Interior; Interwar Lithuania; National style; Cultural memory.

ENThe interior is related to the expression of mentality and representative idea; its design is often not consistent with the principles of the exterior style of a building. In the interior spaces, it is possible look for internal sources of architectural styles and for much more diverse expression of identities than in the exterior of buildings. The aim of the thesis is to demonstrate the diversity and origin of aesthetic concepts, which existed during the interwar period. The thesis also aims at the description of artistic (aesthetic) characteristics of Lithuanian public and residential interiors, which are a little forgotten today. At the same time, the aim is to broaden the prevailing conception of the interior design, by perceiving the surrounding environment not only as an architectural object, but also as a component of collective culture and collective identity of Lithuanian population. The interior in the interwar Lithuania is investigated in three sections: 1) the sociocultural factors of local interior design, 2) stylistic forms of equipment appearance, and 3) national tendencies. The object of the research is public and residential interiors of the interwar Lithuania (1918–1940), created by professionals, amateur interiors as well. The aim of the thesis is to reveal the variety and origin of styles, architectural trends of public and residential interiors and dominant tendencies in the interiors of the interwar Lithuania. Was revealed, that the theoretical formulation of Lithuanian national style was utmost rational, attractive and right to different aesthetic conceptions and represented various social strata nations living in Lithuania at that time. [From the publication]

• Kaunas, 1918-2015: architektūros gidas / tekstų autoriai. Vilnius : Lapas, 2015. 332 p.
• Kultūrinės atminties artefaktai šiuolaikiniame interjere / Lina Preišegalavičienė. Vakarykščio pasaulio atgarsiai / sudarytojai Margarita Matulytė, Romualdas Juzefovičius, Rimantas Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 196-207, 379.
• National tendencies in Lithuanian interwar interior design (1918–1940) / Lina Preišegalavičienė. Załącznik kulturoznawczy. 2019, 6, p. 189-213.
• Ornamentas kaip tautinio tapatumo žymuo? XX a. tarpukario interjerų ir dizaino raiška puošybos požiūriu / Lijana Šatavičiūtė. Meno istorijos studijos 2022, t. 12, p. 165-204.
• Šių dienų Lietuvos kaimo interjeras: etniškumo praradimai ir išlikimai Antnemunio sodybų interjere / Lina Preišegalavičienė. Kultūros paminklai. 2022, 26, p. 45-64.