Nesąžiningi (neteisėti) įmonės valdymo organų veiksmai kaip tyčinio bankroto priežastys

LTStraipsnyje analizuojami bankroto teisiniai santykiai. Įmonės valdymas, remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymu ir lydinčiais dokumentais imperatyviai nustato valdymo organų narių teises ir kildina atitinkamas pareigas. Sutrikus įmonės veiklai ar susidūrus su sunkia ekonomine padėtimi valdymo organų nariai privalo elgtis pagal bonus pater familias principą. Šis principas įpareigoja nenukrypti ir vykdyti įmonės fiduciarines pareigas. Bankroto proceso metu, atkreipiamas ypatingas dėmesys įmonės valdymo organų priimtiems sprendimams iki bankroto bylos iškėlimo. Dėl šios priežasties svarbu iškristalizuoti kriterijus, kuriais remiantis galima pripažinti, jog įmonės valdymo organai pažeidė fiduciarines pareigas elgtis įmonės naudai ir jos interesams bei reikalauti atitinkamų veiksmų iš kaltųjų asmenų. Daugiausia dėmesio straipsnyje suteikiama LR Įmonių bankroto įstatymo ir LR Baudžiamojo kodekso normoms, kurios reguliuoja tyčinio bankroto kvalifikavimą bei taikymą. Pažymėtina, jog civilinėje, tiek baudžiamosios teisės šakose galioja, iš esmės, tapatūs kriterijai, kuriais remiantis asmenį galima pripažinti kaltu dėl tyčinių veiksmų sukelto bankroto. Tokiu būdu, suformuojama dviejų skirtingų teisės šakų kolizija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bankrotas; Nesąžiningi veiksmai; Valdymo organai; Criminal bankruptcy; Fraudulent bankruptcy; Managing bodies.

ENThe article deals with the legal terms of bankruptcy. Company management based on the Law on Companies and consequential documents imperatively determine the rights of the management bodies and the corresponding responsibilities. Under the disruption of the activities of the company or in the face of a difficult economic situation, the management bodies should act according to the principle bonus pater familias and perform fiduciary duties in respect of the company. In the process of bankruptcy, a special attention is drawn to the decisions of the company’s management bodies made before initiating bankruptcy proceedings. For this reason, it is important crystallise the criteria which might help to admit that the company’s management bodies breached fiduciary duties to act in favour of the company and its interests, and require appropriate actions from the guilty persons. The article focuses on the provisions of the Law on Enterprise Bankruptcy of the Republic of Lithuania and the Criminal Code that regulate the characterisation and application of fraudulent bankruptcy. It should be noted that both the civil and criminal fields of law essentially apply identical criteria under which a person may be convicted of intentional actions that caused bankruptcy. In this way, a collision between two different branches of law is provoked. [From the publication]