Būsto projektai kaip nauja erdvė posocialistiniame mieste : disertacija

LTSocialiai formuojamos miesto erdvės išreiškia miesto plėtros vizijas ir kartu struktūruoja socialinius procesus. Nors niekada nėra tiesioginio atitikimo tarp erdvės projektuotojų vizijos ir erdvės naudojimo, šių vizijų analizė leidžia atskleisti miesto raidos kryptį, dominuojančias ideologijas. Būsto sektoriaus liberalizavimas, valstybės ir savivaldybės atsitraukimas iš būsto politikos po valstybinio socializmo žlugimo, perleidžiant atsakomybę už erdvės gamybos ir paskirstymo būdus privačiam sektoriui, erdvės gamybos veikėjų kaita, paskatino naujas miesto plėtros tendencijas posocialistiniuose miestuose. Viena vertus, augantis tyrimų skaičius atskleidžia rezidencinės diferenciacijos dinamiką posocialistiniame Vilniuje, didėjančią diferenciaciją ir kartu išliekančią „įvairovę“, kita vertus, mieste plinta naujos urbanistinės – architektūrinės formos. Diferenciacija erdvėje ir erdvės diferenciacija iškelia klausimus apie socioerdvinį posocialistinio miesto pokytį. Disertacijoje papildomas trūkstamas rezidencinės diferenciacijos tyrimų dėmuo – analizuojamas į ateitį nukreiptas miesto raidos projektas, gero gyvenimo mieste vizija. Atsispiriant nuo rezidencinės diferenciacijos tyrimuose pastebimos kintančios posocialistinio miesto įvairovės, konceptualizuojama ši dažnai miesto studijas perpinanti, tačiau nepermatoma samprata, kurios atžvilgiu interpretuojama posocialistinio miesto raidos vizija.Darbo objektu pasirinkti nauji būsto projektai, kurie nagrinėjami kaip erdvės reprezentacijos Henrio Lefebvre‘o apibrėžiama prasme, t.y. kaip „diskursai apie erdvę“, sugalvota ar įsivaizduota erdvė, erdvės formavimo ekspertų kuriama erdvė, siūlanti, kaip gyventi posocialistiniame mieste. Išanalizavus įvairovės sampratos diskursą, jame lokalizuojama per būsto architektūrines – urbanistines praktikas steigiama posocialistinio miesto vizija. Sudaryta būsto projektų tipologija, nagrinėjama būsto projektų erdvė ir projektų aprašymais perteikiami pasakojimai apie gyvenimą namuose ir mieste. Įvairovės samprata, susieta su vertybių ir tvarkos apibrėžtimis, normatyvine miesto vizija, skirtina į du tipus: statišką ir dinaminę: kaip asimiliacijos ir konflikto valdymo diskursas ir kaip politiškos bendruomenės paieška Į ateitį nukreiptoje posocialistinio miesto vizijoje įvairovė tampa negatyvia miesto savybe. Būsto projektams būdingas antimiestiškas charakteris tiek erdvės, tiek juos aprašančių naratyvų požiūriu. Namai konstruojami kaip privatumo ir kontrolės erdvė, susieta su panašumu. Šios praktikos mažina įvairovę kaip atvirą, galimai konfliktišką erdvę, kuriamos kaip idealizuotos saugios erdvės be konflikto vizijos. Geras gyvenimas mieste siejamas su miesto nebuvimu – gyvenimu gamtoje nedidelėje bendruomenėje. Į ateitį nukreipta miesto vizija persmelkta privatumo ideologijos, kuri normalizuojama kaip savaime suprantamas, nekvestionuotinas, pozityvus miesto raidos modusas. Būsto projektai kaip posocialistinio miesto erdvės reprezentacijos interpretuojami kaip atskleidžiantys Vilniaus kaip nepolitinio miesto pobūdį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būstas; Erdvės sociologija; Posocialistiniai miestai; Įvairovė; Housing; Sociology of space; Postsocialist cities; Diversity.

ENSocially formed urban spaces express visions of city development and structure the social processes themselves. Although a direct correspondence between the vision of urban planners and the use of the space never occurs, the analysis of the vision reveals the direction of urban development and the ideologies that dominate it. Liberalisation of the housing sector, the retreat of the state and the municipality from the housing politics after the fall of state socialism, the transference of responsibility for producing and distributing space towards the private sector, shifting roles of the space producers: all of these contributed to new urban expansion tendencies in post-socialist cities. On the one hand, more and more researches reveal a dynamics of residential differentiation – growing differentiation with remaining levels of “diversity” – in post-socialist Vilnius; on the other hand, new urban-architectural forms proliferate in the city. Differentiation in space and space differentiation raise issues of the sociospatial shift of the post-socialist city. The dissertation adds the missing pieces to the residential differentiation researches: future-oriented project of urban development is analysed, as well as the vision of the good life in the city. The starting point is the shifting diversity of the post-socialist city, discovered in the residential differentiation researches; the opaque notion of diversity that saturates urban studies is conceptualised in order to interpret the post-socialist urban development vision. The object of the dissertation is new housing developments: they are investigated as representations of space defined by Henri Lefebvre, i.e., “discourses on space”, invented or imagined space, space created by space-forming experts, an offer of the post-socialist urban lifestyle [...].

• Miesto baimės teritorinė raiška: uždarų gyvenviečių sklaida Lietuvoje / Simona Balčaitė. Geografijos metraštis 2020, 53, p. 29-44.
• Miesto ekosistemos sampratos transformacija: klasikinės ir šiuolaikinės miesto ekologijų atvejai / Darius Žiemelis. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2018, Nr. 2 (43), p. 107-132.
• Modernus miestas kaip socioekologinė struktūra: 1870–1914 metų Kauno miesto struktūros ir plėtros analizės bandymas / Aelita Ambrulevičiūtė, Darius Žiemelis. Istorija. 2018, Nr. 109, p. 48-76.
• Perspectives of gated communities’ socio-spatial integration: the case of post-socialist Lithuania / Simona Balčaitė, Dovilė Krupickaitė. Belgeo. 2018, 4, pdf (15 p.).