Skaitmeninių medijų raiška Lietuvos muziejų komunikacijoje : disertacija

LTŠių laikų muziejų lauko veikėjus – steigėjus, kuratorius ir lankytojus,– jų egzistavimo aplinką veikia tinklaveikos visuomenė ir virtualybės kultūra. Skaitmeninių medijų raiška muziejuje yra medijų sąveika, kurios pagrindu tyrimo metu apibrėžtos skirtingos muziejaus 0.0, 1.0 ir 2.0 sampratos. Muzealumas paveikus tik tada, kai visi muziejininkystės elementai pritaikomi atitinkamam kultūros lygmeniui ir muziejinė komunikacija vyksta atsižvelgiant į partnerių interesus. Išryškėję sisteminiai prieštaravimai rodo, jog skaitmeninių medijų raiškos kryptys Lietuvos valdžios institucijose, muziejuose ir visuomenėje nevisada sutampa. Tiriant nustatyta, kad sovietmečiu Lietuvos muziejų komunikacijoje vyravo komunistinio režimo kontrolės sustiprinta ir tradicinių medijų raiškos bei industrinės visuomenės poreikių suformuota muziejaus 0.0 samprata. Atgavus nepriklausomybę, skaitmeninių medijų taikymas Lietuvos muziejuose atitiko užsitęsusį Gartner metodologijos lūkesčių piką, kuris lėmė vėlyvą masinį skaitmeninių medijų taikymo etapą – produktyvumo plokštumą. Atliktas socialinės tinklaveikos įrankių Lietuvos muziejų svetainėse, apsilankymų jose ir paskyrose „Facebook“ socialinėje medijoje charakteristikų tyrimas, muziejų klasterizavimo rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos muziejų komunikaciją virtualioje erdvėje vykdo ne pagal tinklaveikos visuomenės poreikius atitinkančio dalyvaujamojo muziejaus 2.0, bet pagal pereinamajam laikotarpiui iš industrinės į tinklaveikos visuomenei artimą muziejaus 1.0 sampratą. Tyrimas parodė, jog skaitmeninių medijų raišką Lietuvoje lemia istorinis, teisinis - politinis kontekstas, technologinės galimybės bei atitinkamas skaitmeninių medijų taikymas Lietuvos muziejuose ir visuomenėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Muziejai; Skaitmeninės medijos; Komunikacija; Dalyvaujamasis muziejus; Lūkesčių ciklas; Museums; Digital media; Communication; Participatory museum; Hype cycle.

ENThe modern museum field actors – the founders, curators and visitors – their existence environment is influenced by network society and virtuality culture. Digital media expression in the museum is the media interaction, according to which the different concepts of museum 0.0, 1.0 and 2.0 were defined in this research. Museality is effective only when all the elements of the museum are adapted to the appropriate cultural level of the museum and communication happens taking into account the interests of partners. Systemic contradictions which became obvious show that the trends of the expression in the digital media in Lithuanian government institutions, museums and society do not always match. The research revealed that during the Soviet times, the museum 0.0 concept was dominant in Lithuanian museums communication strengthened by the control of communist regime and formed by the traditional media expression, and the needs of the industrial society. After the restoration of independence, the application of digital media in Lithuanian museums corresponded to the prolonged expectations peak of Gartner methodology, which has resulted in late massive stage in the application of digital media – the plateau of productivity. The research concerning characteristics of social networking tools in Lithuanian museum websites, visits to them, and in Facebook social media accounts and museums clustering results show that the majority of Lithuanian museums perform the communication in virtual space not according to the to the participatory museum 2.0 concept, which corresponds to the needs of networking society, but according to museum 1.0 concept, which is characteristic to the transition period from an industrial to networking society. The research showed that digital media expression in Lithuania is influenced by historical, legal - political context, technological possibilities and the appropri. [From the publication]

• 3D vaizdo technologijos kultūros paveldo tyrimams ir sklaidai / Tadas Žižiūnas. Modernaus muziejaus veiklos gairės / sudarytojas Arūnas Puškorius. Vilnius: Akademinė leidyba, 2020. P. 102-123.
• Dalyvaujamasis paveldas socialiniuose tinkluose: pagrindinių teorinių sąvokų aiškinimas / Ingrida Kelpšienė. Informacijos mokslai. 2021, t. 91, p. 100-119.
• Knygos muziejus: kai kurie probleminiai teoriniai ir istoriniai aspektai / Alma Braziūnienė. Knygotyra. 2018, t. 71, p. 103-129.
• Knygos muziejus tarp sena ir nauja / Alma Braziūnienė. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. 2019, 2015-2016, p. 106-116.
• Lithuanian user perceptions of museum websites / Peter van Mensch, Andrius Šuminas, Arūnas Gudinavičius. Museologica Brunensia. 2015, vol. 4, iss. 1, p. 4-7.
• Muziejų kontekstas ir verslumo formavimas : sisteminis požiūris į organizacijos (muziejaus) veiklą / Asta Fominienė. Modernaus muziejaus veiklos gairės / sudarytojas Arūnas Puškorius. Vilnius: Akademinė leidyba, 2015. P. 68-91.