Gardinas - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros centras : XVIII a. antroji pusė (1765-1793 m.) : disertacija

LTDisertacijoje tiriamas Gardino, kaip vieno svarbiausių LDK kultūros centrų XVIII a. antroje pusėje (1765-1793 m.), kultūrinis gyvenimas. Pasirinktą tyrimo laikotarpį rėmina dvi svarbios datos – Antano Tyzenhauzo (1733-1785) paskyrimas Gardino seniūnu ir paskutiniojo ATR seimo metai, simboliškai užbaigę nepilnus tris dešimtmečius trukusį Gardino šlovės periodą. Darbe analizuojamos Gardino kultūros raiškos sąsajos su XVIII a. antros pusės Vakarų ir Vidurio Europos patirtimis, taip pat ir jas išryškinęs fonas – Apšvietos ir Kontrapšvietos propaguotų idėjų sandūros. Aptariami XVIII a. antros pusės Gardino kultūriniai ir politiniai tekstai, analizuojama ne tik jų rašymo, bet ir tuo pat metu vykusi skaitymo bei interpretavimo eiga. Plėtojamas miesto, kaip nuolat perrašomo palimpsesto, susidedančio iš heterogeniškų įrašų, vaizdinys. Palimpsestas traktuojamas ne kaip tam tikra metafora, bet kaip tiriamojo darbo metodas, padedantis naujai atrasti ir įvertinti pasirinkto laikotarpio specifiką. Pristatomi reikšmingus įrašus Gardino miesto palimpseste palikę asmenys: Gardino seniūnas Tyzenhauzas, savitas kultūros formas brandinę žydai ir sentikiai, pilietinę ir patriotinę savimonę budinę 1793 m. Gardino seimo nariai. Tyrinėjami ir jų tekstus skaičiusiųjų atsiliepimai: po Lietuvos ir Lenkijos žemes keliavusių svetimšalių memuarai, LDK veikėjų, poetų vertinimai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gardinas; Apšvieta; Kontrapšvieta; Antanas Tyzenhauzas; Palimpsestas; Grodno; Enlightenment; Counter-Enlightenment; Antanas Tyzenhauzas; Palimpsest.

ENThe thesis investigates cultural life of Grodno, which in the second half of the 18th century (1765-1793) was considered to be one of the most prominent center of the Grand Dutchy of Lithuania. Selected research period is framed by two dates: Antanas Tyzenhauzas’ (1733-1785) appointment as the Starosta of Grodno and the year of the last Sejm of the Polish-Lithuanian Commonwealth. The analysis of different manifestations of cultural life in Grodno and their coherency with experiences of West and Central Europe in the second part of the 18th century, as well as with antagonistic ideas of the Enlightenment and Counter-Enlightenment is presented. The research examines cultural and political texts written in the second part of the 18th century in Grodno, actualizing not only the history of writing but also of reading. The concept of a palimpsest is invoked as a method of presented analysis. It is not used metaphorically, but in the sense of a method analysis. The authors who left significant records in the palimpsest of Grodno are presented in the study: the Starosta of Grodno Tyzenhauzas, Jewish people, the Russian Orthodox Old Believers, and patriotically minded deputies of the 1793 Grodno Sejm. Their texts were read by the late 18th century memorialists, poets, and artists - the reviews of those readers are equated with the writing initiatives and are involved into the same analysis. [From the publication]