Fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui : disertacija

LTDisertacijoje tiriama fiskalinės politikos įtaka Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonominiam stabilumui. Disertacijos tikslas – nustatyti Baltijos šalių mokesčių ir fiskalinės politikos įtaką ekonominiams procesams ir kiekybiškai įvertinti fiskalinės politikos priemonių poveikį makroekonominiams rodikliams. Šiame darbe buvo tirti svarbiausių fiskalinės politikos priemonių – pagrindinių mokesčių, valdžios sektoriaus investicijų ir visų išlaidų poveikis BVP, užimtiesiems, investicijoms ir palūkanų normoms. Pasitelkus vieną populiariausių fiskalinės politikos efektams tirti taikomų metodų – struktūrinius vektorinius autoregresinius modelius (SVAR) – buvo prieita prie tokių išvadų: skirtingų mokesčių šokai nevienodai veikia Baltijos šalių makroekonominius rodiklius. Darbo mokesčių didinimas neigiamai veikia BVP ir užimtumą visose ekonomikose; bet netiesioginių mokesčių didinimas teigiamai veikia BVP Latvijoje ir Estijoje, ir tik Lietuvoje poveikis yra neigiamas. Tik Lietuvoje buvo gauti stabilūs rezultatai apie neigiamą pelno mokesčių poveikį ekonomikai. Latvijoje ir Estijoje poveikio efektai varijuoja priklausomai nuo SVAR modelio kintamųjų sudėties. Rezultatai rodo, kad valdžios sektoriaus išlaidų didinimas lemia BVP, užimtumo ir tiesioginių investicijų mažėjimą Lietuvoje ir Estijoje. Latvijoje neigiama poveikio įtaka yra mažiau reikšminga. Kita vertus, valdžios sektoriaus investicijos turi teigiamą poveikį ekonomikos procesams visose trijose ekonomikose. Palūkanų normos yra santykinai nejautrios fiskaliniams šokams visose šalyse, ir tai galima paaiškinti dideliu ekonomikų atvirumu ir priklausomybe nuo globalių rinkų svyravimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fiskalinė politika; Valdžios sektoriaus išlaidos; Mokestinės pajamos; Makroekonominiai rodikliai; SVAR modeliai; Fiscal policy; Government spending; Taxes; Macroeconomic variables; SVAR models.

ENThe object of this dissertation is the evaluation of the effectiveness of fiscal policy as stabilizing tools in the Baltic countries. The aim of the research is to evaluate the effects of tax and fiscal policies on such Lithuanian, Latvian and Estonian macroeconomic variables as gross domestic product, employment, foreign direct investment and interest rates. Structural Vector Auto Regressive model (SVAR) has been employed for the analysis. Results of the research suggest that tax shocks may have different effects in different countries: labour tax increases adversely affect output and employment in all economies. It is only Lithuania where indirect tax increases negatively affect output while in Latvia and Estonia indirect tax shocks effects are positive. Persistent results of the negative corporate income tax effects on macroeconomic variables were obtained only in Lithuania as well, results in Latvia and Estonia vary depending on the SVAR variable composition. The results show that the increase in government spending leads to GDP, employment and foreign direct investment decline in Estonia and Lithuania, while in Latvia the negative impact is less significant. On the other hand, government investment has a positive impact on macroeconomic variables in all three economies. Interest rates are relatively insensitive to fiscal shocks in all Baltic countries, and this may be explained by the high degree of economic openness and dependence on global market fluctuations. [From the publication]

• A Quantitative analysis of the main Lithuanian taxes and their optimisation during the crisis / Miroslav Švabovič, Algirdas Miškinis. Ekonomika. 2016, t. 95 (3), p. 98-111.
• Baltijos šalių fiskalinė politika sunkmečio sąlygomis: panašumai ir skirtumai / Violeta Klyvienė, Regina Paliulytė. Lietuvos ekonomikos augimo ir stabilumo strateginės kryptys / parengė Agnė Laužadytė-Tutlienė. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015. P. 278-292.
• Pajamų iš akcizų ir jų surinkimą lemiančių veiksnių analizė 2005–2014 m / Agnė Jakubauskaitė, Gintautas Bagotyrius. VU EF studentų mokslinės draugijos konferencija, 2015. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016. P. 74-82.