Semiotiks kaip mokslas
LTSemiotika kaip atskira mokslinė disciplina susiformuoja XX a. 6–7 dešimtmetyje, o tai reiškia, kad kaip mokslas semiotika yra gana jaunas. Straipsnyje aptariamos semiotikos mokslo apibrėžtys, teorijos, metodai, santykis su kitais mokslais ir kritika. Semiotikos tyrinėjimo objektas yra ženklas (šiuolaikinė semiotika taip pat kalba apie santykius tarp ženklų, ženklinimo procesą ). Semiologijos kryptį apibendrino Algirdas Julius Greimas, kuris savo žodyne, išleistame 1979 m. nurodė semiotikos reikšmes. Semiotika yra humanitarinis mokslas, turinti ypatingą gebėjimą įsiveržti į beveik visas žinojimo sritis, pretenduodama į visuotinumą. Straipsnyje mėginama pažvelgti į semiotikos mokslą per filosofo Imre’s Lakatos teorijos ir metodologijos prizmę. Aptariamos semiotikoje gyvos F.Saussure’o ir Ch. Peirce’o (taip pat Jurijaus Lotmano) tyrinėjimo programos, turinčios tam tikrą branduolį. Darbe kvestionuojama semiotikos tyrimo programa, aptariamas semiotikos kaip universalaus mokslo vaidmuo. Klausiama, ar semiotika yra nuolatinis modeliavimas ir kritika, savęs pačios teorija, kaip tvirtina J. Kristeva. Dėl savo neapibrėžtumo semiotika yra kritikuojama, tvirtinant, kad ji nėra apibrėžtas mokslas, kuriame kiekvienas naujas atradimas gali būti paaiškinamas iš vyraujančios paradigmos pozicijų. Apibrėžtai paradigmai atsirasti trukdo ir ta aplinkybė, kad semiotika kuria savo metodą, o iš dalies ir metakalbą, kiekvieną kartą vis naujai, atsižvelgiant į tyrinėjamą objektą.Reikšminiai žodžiai: Algirdas Julius Greimas; Filosofija; Kalbotyra; Logika; Mokslas; Prasmė; Semiologija; Semiotika; Ženklas; Algirdas Julius Greimas; Linguistics; Logic; Philosophy; Science; Semiology; Semiotics; Sign; Significance.
