LTXXI amžiaus mentalinį kraštovaizdį okupuojančios virtualios medijos, kaip socialiniai tinklai, internetinės svetainės, tinklaraščiai, akademinė elektroninė leidyba ir visa skaitmeninėje terpėje kuriama bei skleidžiama produkcija, sąlygoja tapaty- bines transformacijas ir komunikacijų vyravimą, „triukšmą" bei dezorientaciją, kaip beprasmio blaškymosi būseną, paverčiančią mūsų kasdienybę nesiliaujamu žinių, informacijos, invazijų, tikrų ir „netikrų“ naujienų srautu. Žiniasklaidos, kaip masinio komunikavimo priemonės, naudojamos skaitmeninės technologijos - internetas, mobilusis ryšys, inovatyvios platformos, pasitelkia vaizdą, meną, poveikio neišvengiamumą ir suteikia kultūrai vertybinės profanacijos bei elitiškumo kaip izoliacijos iššūkį. Populiarioji kultūra, reprezentuojama visuotiniame savitiksliame savęs viešinime ir paviršutiniškumo demonstracijoje, skiriant vis mažiau laiko įsigilinimui ir tikintis aprėpti kuo plačiau, išgyvena pakilimo apoteozę ir tampa tam tikra kokybės, savigarbos ir privatumo praradimo išraiška. Šiuolaikinio visuotinio medialumo, viešinimosi ir vertybinio savęs niveliavimo pasekmės skatina naujumo sąvoką suteikti realybės kaip demencijos pokyčiams. Globali vartotojų kultūra, kuri formuojama laksčiai prisitaikančios paslaugų rinkos (Frederic Jameson), inicijuoja nuolatinio naujumo gimimą: naujos temos, nauji įvaizdžiai, naujos prieigos, nauji požiūriai, atmetant tradiciją, paveldą bei ritualus ir inicijuojant naujus išbandymus. [P. 68]Reikšminiai žodžiai: Europa; Kultūra; Medijos; Naujosios medijos; Šiuolaikinės kultūros studijos; Contemporary cultural studies; Cultue; Europe; Lithuania; Mass media; New media.