Priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymas
LTPriešmokyklinio amžiaus vaikas jau turi stiprų mokymosi poreikį, tačiau dar nėra mokinys, tad vaiko pasiekimai socialinės kompetencijos aspektu, priklausys ir nuo to, kokius ugdymo/-si metodus taikys pedagogas, kaip sužadins vaiko norą pažinti: ar skatins natūralią vaiko brandą, ar vaiko kompetencijas ugdys atsižvelgdamas į kiekvieno individualumą, polinkius, poreikius ar, paprasčiausiai, vaiko pasaulį pavers organizuotu rengimu mokyklai. Priešmokyklinio ugdymo procese taikytini vaikui patrauklūs ugdymo/-si metodai, kurie stiprina vaiko mokymosi motyvaciją, skatina smalsumą, plėtoja mąstymo, kūrybiškumo gebėjimus, ugdo vaiko charakterį, atitinka vaiko raidos ypatumus, išlaisvina vaiką nuo priklausomybės suaugusiems ir sudaro palankias sąlygas ugdyti/-s kompetencijoms. Pedagoginėje praktikoje vis dar vyrauja į mokymą orientuoti ugdymo metodai ir siekiama į pedagogą, o ne į vaiką orientuotų tikslų. Todėl kyla probleminiai klausimai, kokius socialinės kompetencijos ugdymo/-si būdus ir metodus renkasi priešmokyklinio ugdymo pedagogai? Kuo socialinės kompetencijos ugdymas/-is eksperimentais, tyrinėjimais ir atradimais naudingas priešmokyklinuko socialinės kompetencijos plėtotei? Kaip dažnai ugdymo praktikoje taikomi patirtinio ugdymo/-si metodai? Priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo/-si tyrinėjimais, eksperimentais, atradimais tyrimas, kuriame dalyvavo Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys priešmokyklinio ugdymo pedagogai ir priešmokyklinio amžiaus vaikų tėvai, vyko 2016 metų kovo-balandžio mėnesiais. Taikytas tyrimo metodas – apklausa (raštu).Tyrimu atskleista, kiek tėvams ir pedagogams svarbus vaiko socialinės kompetencijos ugdymas/-is priešmokyklinio ugdymo/-si kontekste, kokius būdus priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinei kompetencijai ugdyti/-is renkasi pedagogai ir kokiems ugdymo metodams prioritetą teikia tėvai, kuo patirtinis ugdymas/-is, naudingas vaiko socialinės kompetencijos raidai ir priešmokyklinio amžiaus vaikų socialiniai brandai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atradimai; Eksperimentai; Patirtinis ugdymas; Patirtinis ugdymas(is); Priešmokyklinis amžius; Priešmokyklinis ugdymas; Socialinė kompetencija; Tyrinėjimai; Tyrinėjimas; Ugdymas veikloje; Ugdymassis darant; Discoveries; Education in action; Experiental education; Experiential education; Experiments; Exploration; Pre-school age; Pre-school education; Social competence.
ENChild’s maturity for school includes physical, intellectual, social and practical child’s maturity. Social maturity is selfcontrol, adequate self-perception and self-esteem of children, the ability to achieve goals, communicate, cooperate, and adapt, and it is child’s desire to be a learner (Glebuvienė, 2002; Monkevičienė, 2013). According to Šeibokienė (2002), the development of pre-school children’s social competence should respond to the specifics of this age, promote natural maturity of a child, and should not turn it into organized preparation for school which can frighten children. Education via research, experiments and discoveries is an active practice, which is particularly important for the development of a broad range of preschoolers’ competences. When the child is exploring, experimenting and discovering, he/she accumulates experience, discusses, and learns to concentrate, think critically and justify, develop physical skills and senses. Many scientists argue that children develop best when they themselves choose the way of accumulating experience and the most reliable knowledge is that which the child receives from the environment by him/herself because it comes directly and it is checked. Thus, it can be assumed that, because of the increasing diversity in the world, research, experiments and test method should be even more frequent over time; it will be possible to know it better only on the basis of direct experience, i.e. by researching, testing and experimenting. Teaching practice and theory often stands out. The study reveals how social competence is understood in the context of pre-school and pre-primary education/learning; what strategies the educators choose for the development of pre-primary children’s social competence; and how experiments and research findings can help develop pre-primary children’s social competence and social maturity. [From the publication]
- Penkerių-šešerių metų vaikų gerumo ugdymas ikimokyklinio ugdymo institucijoje / Ona Auškelytė, Aurelija Valaitienė. Studijos - verslas - visuomenė. 2020, 5, p. 33-46.
- Social interactivity dimensions in activities of students in higher education / Genutė Gedvilienė. Journal of contemporary education theory & research. 2020, vol. 4, no. 1, p. 33-39.
- Ugdomosios aplinkos įtaka ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymui(si) / Rasa Bartkevičienė, Algimantas Bagdonas. Studijos - verslas - visuomenė. 2022, 7, p. 22-30.
