Refleksijos metodų taikymas: mokytojų teisinio ugdymo patirtis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose

LTStraipsnyje pristatoma mokytojų, į ugdymo procesą integruojančių teisinį ugdymą, refleksijos metodų taikymo patirtis. Tikslas: atskleisti mokytojų teisinio ugdymo patirtį taikant refleksijos metodus Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo metodai: mokslinių, metodinių literatūros šaltinių analizė, dokumentų analizė bei bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų apklausa raštu. Tyrimu atskleista, kad mokytojai turi mažai žinių apie refleksijos metodus, dažniausiai renkasi išankstinio pasirengimo nereikalaujančius žodinius refleksijos metodus, daugiausiai naudojami žodiniai refleksijos metodai: tarp kurių populiariausi: žaibiška apklausa, svarstymo grupės, nebaigti sakiniai, aktyvus susirinkimas. Kiti refleksijos metodai nėra paplitę. Galima manyti, kad dar mokytojai neišsiaiškino jų taikymo naudos, ar stinga žinių ir gebėjimų juos metodiškai taikyti, ar kitos priežastys. Didžioji dauguma mokytojų visai nenaudoja praktinių bei vaizdinių refleksijos ir įsivertinimo metodų. Daugiau nei pusė mokytojų dažnai taiko refleksijos metodus po veiklos (naujai medžiagai apibendrinti, pakartoti, pagilinti), o prieš veiklą – kas dešimtas, veiklos metu – tik kas dvidešimtas. Refleksijos metodų taikymo situacija turėtų būti išsamiau tyrinėjama, nes šių metodų menka taikymo įvairovė ir nepakankamas dažnumas, ugdymo procese kelią grėsmę ugdymo proceso kokybei; nesudaromos palankios sąlygos mokiniui ugdyti reflektavimo gebėjimus. Reflektuodamas mokinys gali geriau pažinti save, tobulinti veiklą ir santykius su aplinka, naujai pažvelgti į sukauptas žinias ir patirtį, apmąstyti veiklą (praeityje, čia ir dabar) ir tobulėti. Kiekviena iš naujo reflektuojama mintis skatina koreguoti savo mintis, veiklą ir savo santykį su objektu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrojo ugdymo mokykla; Mokytojas; Refleksijos metodai; General education school; Reflection methods; Teacher.

ENThe article presents the experiences of teachers who integrate legal education into learning process by using reflective methods. The problem is that it is not clear how often and what reflective methods are used by teachers in schools of general education within legal education. Consequently, the aim of the research is to find out teachers’ experience of using reflective methods in legal education in schools of general education in Marijampolė Municipality. The methods of the research include the review of scientific, methodological literature and documents as well as the survey of teachers of schools of general education using a questionnaire. The research revealed that only less than a half of teachers (40 per cent) think they have enough knowledge on how to use reflective methods and every third teacher thinks he/she does not have this knowledge. This suggests that this is the reason why every tenth teacher does not use any reflective methods. The research revealed the sources and ways teachers use to acquire knowledge on reflective methods that are used in schools. Most of the teachers find information on reflective methods online (40.9 per cent), slightly less of them (36 per cent) acquire it during in-service training events. The summary of the usage of all reflective methods in legal education classes suggests that most teachers use verbal reflective methods, among which the most popular are unexpected polls, discussion groups, unfinished sentences and active meetings. Other reflective methods are not popular; therefore, a conclusion can be drawn that teachers found no benefits in their usage, or they lack knowledge or abilities to methodically use them, or there are other reasons involved. Most teachers do not use practical and graphical reflective and self-assessment methods at all.More than a half of teachers often and very often use reflective methods after activities (to summarize a new material, consolidate and deepen it); every tenth teacher uses them before activities and only every twentieth teacher uses them during activities. The situation of the usage of reflective methods should be investigated further because the lack of variety and rare usage of them creates a danger to the quality of the educational process and limits students’ ability to develop their reflective skills. [From the publication]