Ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste: teorinės ir praktinės įžvalgos

LTPerteklinio laikinųjų apsaugos priemonių naudojimo problematika yra gana aktuali Lietuvos teisinėje sistemoje, kadangi bene kiekvienas praktikuojantis teisininkas, gindamas kliento interesus, kaip šabloninę ieškinio dalį prideda ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl tokio šabloniškumo dažnai iškyla klausimas, ar taikant laikinąsias pasaugos priemones yra išlaikomas ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros balansas, taip pat ar nėra pažeidžiamas proceso šalių lygiateisiškumo principas. Šios temos problematika išryškėja analizuojant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas ir formuojamą teismų praktiką. Viena vertus, CPK reglamentuojama, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, o teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo. Tačiau, kita vertus, teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, jog didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl, dar neįvertinus reikalavimo pagrįstumo, atsakovui sukeliami neigiami padariniai ir neišlaikoma procese šalių interesų pusiausvyra. Taigi tokiu būdu dirbtinai yra sukuriama atsakovo blogos finansinės būklės prezumpcija ir užkertamas kelias ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrai išlaikyti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Interesų pusiausvyra; Laikinosios apsaugos priemonės; Lygiateisiškumas; Balance of interest; Equality; Interim measures.

ENIn Lithuania, majority of practicing lawyers, while representing interests of their clients and filing the claims to the courts, are usually requesting for the application of interim measures. Interim measures are meant to prevent the situation of potential transfer of the property to the third parties, or burdening the implementation of the forthcoming decision of the court in any other way. It is worth noting, that requests to apply the interim measures are mostly unfounded, or not reasoned with sufficient evidence. Applications for interim measures are very often simply a part of a template of any civil suit, used uniformly for any kind of claims and not individualized. However, when applying interim measures it is necessary to take into consideration not only the sum of the claim, but the financial status of the respondent, and many of other circumstances of every single individual case. The pattern of “blind” application of interim measures calls for many questions. In this paper we are examining the procedure of interim measures application, looking at it from the perspective of the balance of interest of different parties, and the changes of their statuses and this balance, once the claim for damages caused by interim measures is filled. Lithuanian legislation is compared to provisions of civil procedure laws of Bulgaria, United Kingdom and Spain. This comparison allows to establish, whether these countries have dealt with the issue in more efficient way. [From the publication]