LTRinkdamas iš pageltusių išeivijos spaudos lapų Mažosios Lietuvos lietuvininkų rašytus straipsnius, pastebėjau, su kokiu nuoširdumu ir atidumu savo kraštui jie yra parašyti. Lietuvininkams Mažoji Lietuva buvo, yra ir liks gyva bei verta ne tik jų dėmesio, bet ir visų lietuvių. Mažoji Lietuva savo garbinga praeitimi, savo kalba ir mąstymu, praeities kovomis ir dabarties rūpesčiais paliko neišdildomų pėdsakų tautos kultūros lobyne. Daugiausia pateikta straipsnių iš mūsų garbingos praeities. Žavi Vydūno gilus, humaniškas ir savitas minčių dėstymas, M. Gelžinio įžvalgus praeities atskleidimas, kelia susirūpinimą J. Stikloriaus išryškinti Mažosios Lietuvos ateities sunkumai. Paįvairinimui įdėti H. Jakužaičio (H. J. Girlandos) kretingališkių tarme rašyti, Jurgio ir Mikio“ pokalbiai. Tėviškę priartina V. Skvirblys savo iš liaudies girdėtais prisiminimais. Pabrėžtinas J. Reisgio platus lietuvininkų krašto ir įvykių pažinimas. Iš viso sudėta apie 120 straipsnių. Jie daugiausia trumpi, bet yra ir ilgesnių, net labai ilgų straipsnių. Iš ilgesnių paminėtini: M. Gelžinio „Vaizdai ir balsai iš tolimos praeities“, A. Lymanto „Martyno Reisgio gimimo šimtmetį prisiminus“, Adomo Gelžiniaus „Iš tėviškės praeities“, M. Brako „Rytprūsių ateities problema“, J. Pėteraičio „Vieną Mažosios Lietuvos dalį išvadavus“, J. A. Stikloriaus „Prūsijos ir Mažosios Lietuvos suverenumas“, Jokūbo Stikloriaus „Kaip 1920 m. buvo suimami Tilžės lietuvių veikėjai“. Jau beveik kaip atskiros studijos yra M. Gelžinio „Klaipėdos krašto lietuvių tautinio jaunimo organizacija „SANTARA“, M. Kūjaus „Dr. Jurgis Sauerveinas. Jo gyvenimas, veikla ir kūryba“, Jono A. Stikloriaus „Mažoji Lietuva tarptautinėse sutartyse“.Visi išspausdinti straipsniai - trumpi ar ilgi - vertingi, nes kupini žinių, nesvarbu, ar tai būtų pažintis su kraštu, ar su žmonėmis ir veikėjais. Juk per visąbolševikmetį Lietuvoje visa tai buvo tabu. Kraštas suniokotas, žmonės išžudyti ar išvaryti, bet Mažoji Lietuva liko gyva išeivijoje: Vokietijoje, Australijoje, Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Čia lietuvininkai galėjo laisvai toliau gyventi ir kurti. Niekas jų darbų nefalsifikavo, jokie diktatoriai - nei iš Rytų, nei iš Vakarų-jų straipsnių necenzūravo. Per šimtmečius susiformavęs savitas mažlietuviškas mąstymas toliau klestėjo. Šį savitumą mes ir parodome savo dviejų dalių knygoj e. Autorių žodžiuose ir minties dėstyme rasite daug atsineštos ir savaip perdirbtos praeities suvokimo, vydūniškai tariant, „žmogaus galvojimo palikimo“. Tad ir šis leidinys tebūnie paminklas tiems lietuvininkams, kurie rašė, teberašo, bet neberašys. [Vilius Pėteraitis. Įvadinis žodis]Reikšminiai žodžiai: Mažoji Lietuva; Istorija; Šaltiniai; Lithuania Minor; History; Sources.