LT1918 metų Vasario 16-osios Aktą pasirašė keturi katalikų dvasininkai. Vienas iš jų buvo tuometinis Pivašiūnų parapijos klebonas kun. Alfonsas Petrulis. Nepriklausomybės Akto signataro kun. A. Petrulio gyvenimas glaudžiai susijęs su lietuvių tautiniu atgimimu, ypač Vilniaus vyskupijoje XX a. pradžioje. Jo kaip dvasininko veikla - tai nuolatinis rūpestis dėl atgimstančios tautos reikalų. Nesvarbu, ar jis būtų ėjęs klebono pareigas kokioje nors nuošalioje Vilniaus vyskupijos parapijoje, ar dalyvavęs lietuviškų draugijų veikloje, ar užsiėmęs bendrais vyskupijos tikinčiųjų reikalais. Per visą dvasininko tarnystei pašvęstą gyvenimą jam teko padirbėti net devyniose parapijose. Ir visur jis rūpinosi jam patikėtų parapijiečių dvasiniais poreikiais, lietuviškose ir mišriose parapijose stengėsi žadinti apmirusį tautinį susipratimą įvesdamas lietuvių kalbą pridėtinėse pamaldose, pamoksluose. Taigi visas jo kaip dvasininko gyvenimas prabėgo tarp žmonių, jiems dvasiškai patarnaujant. Aktyviai darbavosi ir visuomeninėje veikloje: buvo vienų draugijų steigėjas, kitose reiškėsi kaip veiklus narys, draugijų skyrius kūrė jam pavestose parapijose. Pasakojant signataro biografiją kartu atskleidžiama jo gyvento meto – carinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijų, nepriklausomos Lietuvos kūrimosi ir pirmųjų gyvavimo metų – situacija.Reikšminiai žodžiai: Alfonsas Petrulis; Biografijos; Signatarai; Kunigai; Alfonsas Petrulis; Biographies; Political history.