Schools of Emmanuel Levinas and the question of Jewish education

LTReliginės praktikos svarbą Emmanuelis Levinas pradėjo akcentuoti 1937 m. – po apmąstymų apie naują politinę tikrovę Europoje. Tikėtina, kad dramatiškas antisemitizmo augimas Leviną paskatino pradėti filosofinius žydų tapatybės ir žydų religinės praktikos tyrinėjimus. Jis atsigręžė į klasikinius rabinų tekstus, galinčius paaiškinti šios tapatybės pamatus ir pasiūlyti alternatyvą sudvasintai religijos sampratai. Tai nereiškia, kad iki tol Levinas buvo nutolęs nuo judaizmo. Vis dėlto verta atidžiau analizuoti tai, ką Levinas perėmė iš savo kultūrinės ir socialinės aplinkos. Išsamesni jo gyvenimo tyrimai liudija apie pasaulietinę aplinką, kuri buvo susijusi su žydų Apšvieta, o ne su Vilniaus Gaono mokykla ar lietuviškomis Jahivų tradicijomis. Straipsnyje analizuojamas ankstyvasis Levino gyvenimo kontekstas ir žydiškosios tapatybės problematika. Darbe nagrinėjami archyviniai dokumentuotai apie Levino mokslus Lietuvoje. To meto aplinkoje žydų tapatybė iš esmės skyrėsi nuo tradicinės Lietuvos žydų bendruomenės. Hebrajų kalbos Levinas pradėjo mokytis ankstyvame amžiuje, susipažino su Biblija prieš pradėdamas mokytis rusų gimnazijoje, tačiau žinių apie klasikinius rabinų tekstus trūko, o hebrajų kalbos jis mokėsi iš modernios knygos su paveikslėliais. Tai rodo, kad filosofas negavo tradicinio išsilavinimo. Ši patirtis turėjo dvejopą poveikį Levino filosofinei raidai: pirma, jis turėjo atrasti žydų intelektualinę tradiciją kaip savo paties kultūrinį palikimą, antra, šis pagrindas jam atvėrė alternatyvų kelią Vakarų filosofinėje tradicijoje.Reikšminiai žodžiai: Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Kaunas; Kauno žydų gimnazija; Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Lietuvos ugdymo sistema; Mokykla; Mokyklinis ugdymas; Žydiškumas; Žydų gimnazija; Jewish Gymnasium; Jewish Hebrew Gymnasium of Kaunas; Jewishness; Kaunas; Lithuania; Lithuanian education system; School; School education.